Kaip gandai kontroliuoja masinį protą

Masinio proto valdymo klausimas labai aštrus, ypač permanentinių informacinių karų situacijoje. Paveikti mases yra gerokai paprasčiau negu atskirą žmogų, kadangi masės linkusios mąstyti stereotipiškai. Jos vartoja informaciją tuo pavidalu, kuriuo ji jiems pateikiama ir nesivargina analizuoti duomenų, gretinti faktų, daryti išvadų. Dėl ko masinį protą valdo gandai.

Tu pats su savimi ar minios dalis?

Intelektą turinčios asmenybės mąstymui būdingas poreikis detaliai ištirti gautus duomenis. Tai ir paverčia žmogų, nepriklausantį miniai, „sudėtingu taikiniu“ manipuliatoriams.

Gandų lygmens informacija suteikia žmogui apgaulingą nuosavo reikšmingumo pojūtį: jis gali lygiai su kitais dalyvauti pokalbyje, dalintis tuo, ką išgirdo, pamatė, perskaitė. Gandų detalės gali būti tokios įdomios, kad pranoksta realią ir teisingą informaciją. Tačiau nereti atvejai, kai patikimi ir patikrinti duomenys atrodo visiškai neįtikėtini ir pagal šį požymį yra priskiriami gandų sričiai. Informaciniame pasaulyje tiesa turi daugybę priešų. Žmonės, patys to neįtardami, gausina melo masyvą, tuo pačiu nustumdami teisingus ir racionalius samprotavimus į antrą planą.

reklama

Psichologiniai aspektai

Koks žmonių dalyvavimo skleidžiant gandus psichologinis aspektas? Laukdami konkrečios informacijos, žmonės būna įsitempę. Kuo ilgiau išlieka įtampa (ją galima pavadinti netikrumo būsena), tuo didesnė pagunda užsiimti gandų kūrimu, priderinant gautą iš šalies informaciją prie nuosavų lūkesčių. Pavyzdžiui, vidutinį statistinį miesto gyventoją jaudina tarifų didinimo klausimas. Remdamasis oficialiu pranešimu apie galimą tarifų keitimą kalendorinių metų pabaigoje, ypač pergyvenantis dėl savo piniginės pilietis pradeda tirštinti spalvas, skleisti gandus.

Jo nuomone, „kažkas pasakė“ (per radiją, populiarią laidą, per interviu), kad naujo mokesčio sumos bus „neįkandamos“, ir valdžia vėl ‘apvagia liaudį“. Įveikę kelis transformacijos etapus, šie gandai galutinai nutols nuo atskaitos taško: atseit, nesumokėjusiems mokesčių nukarpys elektros laidus ir atjungs dujas, o susikaupus itin didelei skolai – antstoliai aprašys turtą. Taip, priklausomai nuo to, kur nuveda visuomenę „gandų kreivė“, galima spręsti apie baimes, viešpataujančias visuomenėje, apie gyventojų nepasitikėjimą valdžia, apie nuolatinius lūkesčius, kad įvykiai plėtosis negatyviai.

Masės, kurių branduolį sudaro vidutinių ar žemų pajamų žmonės, įprato nieko iš nieko nelaukti ir nesitikėti, dėl to netgi gandai, platinami jų tarpe, pasižymi beviltiškumu, pasmerktumu ir pesimizmu. Gandų turinį nulemia vyraujanti masių nuotaika, kurią keisdamas pozityvia linkme valdantis elitas gali užtrukti dešimtmečius.