Dar vienas Europos Hitleris. Daugiau kaip 10 mln aukų ir visiška tyla

Dauguma žmonių neturi nė menkiausio supratimo apie tai, kas pavaizduotas nuotraukoje. O žinoti vertėtų. Šis žmogus turėtų kelti tokį pat pasibjaurėjimą kaip Musolinis, Mao, Stalinas ar Hitleris, kadangi jis įvykdė genocidą Afrikoje, kurio rezultate Konge žuvo daugiau kaip 10 milijonų žmonių.

Apie jį niekada nepasakojo mokykloje ir greičiausiai sunku ką nors rasti masinės informacijos priemonėse. Taip yra dėl to, kad jis neįsipaišo į visuotinai priimtą tautų engimo ir naikinimo koncepciją, kuriai priklauso, pavyzdžiui, tokie dalykai kaip vergovė Amerikoje ar holokaustas.

Karalius Leopoldas II yra dalis nebaigtos rašyti kolonializmo, imperializmo, vergovės ir genocido Afrikoje istorijos, ir jo paties istorija prieštarauja visuotinai paplitusioms pažiūroms, kurias dabar skiepija mokyklose Vakarai. Jis neįsipaišo į mokyklines programas, kuriose, kaip tai nebūtų paradoksalu, priimta smerkti atvirai rasistinius pareiškimus. Tačiau laikoma, kad visiškai normalu yra nutylėti apie genocidą, kurį vykdė Europos monarchas, pražudęs dešimt milijonų žmonių.

reklama

Belgijos karalius Leopoldas II valdė savo plačią imperiją demonstruodamas tokį žiaurumą, kuris tolygus, o gal ir pranoksta nusikaltimams, padarytiems baisiausių XX amžiaus diktatorių.

Kai Leopoldas II įžengė į sostą 1865 metais, jis stengėsi valdyti šalį švelniau, ko iš monarcho reikalavo belgai po visuomenės demokratizavimo, kuris įvyko po nesiliaujančių revoliucijų ir reformų. Tačiau jis turėjo didelių ambicijų sukurti kolonijinę imperiją su plačiomis valdomis užjūryje, taip pat jis buvo įsitikinęs, kaip ir dauguma to laikmečio valstybės veikėjų, kad imperijos didybė tiesiogiai priklauso nuo iš kolonijų išpumpuojamų resursų.

Jis maskavo savo sandėrius „labdara“ ir „moksliniais“ metodais ir naudojosi vergų darbu išgaudamas naudingąsias iškasenas Konge. Jo valdymo metai pasižymėjo darbo lageriais, kankinimais, žudynėmis ir privačios armijos sukūrimu.

Imperija buvo pavadinta „Laisvąja Kongo Valstybe, o Leopoldas II buvo laikomas neginčytinu jos šeimininku. Beveik 30 metų Kongas nebuvo kolonija įprasta prasme, o buvo valdomas Leopoldo II kaip jo asmeninė nuosavybė.

Pati didžiausia pasaulyje plantacija, 76 kartus didesnė už pačią Belgiją, turėjo itin gausių gamtinių ir žemės ūkio resursų ir neteko beveik pusės savo gyventojų iki pirmojo gyventojų surašymo 1924 metais, kai buvo priskaičiuota tik 10 milijonų žmonių.

Įdomu, kad kai Amerikos mokyklose pasakojama apie Afriką, paprastai galima išgirsti apie sukarikatūrintą Egiptą, AIDS epidemiją, paviršutiniškai apžvelgiama prekyba vergais, o jeigu kažkam pasisekė pakliūti į gerą mokyklą, jis galbūt sužinos ką nors apie Apatheidą Pietų Afrikoje. Reklaminiuose video taip pat galima pamatyti daugybę kadrų su badaujančiais vaikais, siužetus apie safarį programose apie gyvūniją, taip pat bekraščių savanų ir dykumų vaizdus.

Niekas nepasakoja apie Didįjį Afrikos karą ar karaliaus Leopoldo teroro ir genocido imperiją. Leopoldas II iš esmės pavertė Kongą savo asmenine privačia plantacija, privačia koncentracijos stovykla, o istorijos pamokose apie tai nepasakojama nė žodžio.

Žmogus išžudė dešimt milijonų afrikiečių – tačiau niekas nevadina jo Hitleriu, jo vardas netapo blogio įsikūnijimu, jo nuotraukos nekelia siaubo ir skausmo, jo atlikti nusikaltimai paslėpti po istorijos kilimu, apgaubti visiška tyla.