Konservatorių noras išrinkti savo pirmininku dieduko anūką man primena šuns norą sugriebti savo uodegą. Šuniui tai dažniausiai nepavyksta, nebent šuo turi nenormaliai ilgą uodegą – yra išsigimęs. Kaip ir konservatoriai. Todėl jiems pavyks.
Pripažinkit, kad Lietuvoje pagarsėjusio sukčiaus žentas ir senelio anūkas, su nenudžiuvusiu nuo manų košės pasmakriu, arogantiškas, pasipūtęs, kaip varlė pavasarį, buvo niekinė kandidatūra į partijos pirmininko postą. Vienintelis jo koziris buvo diedukas - jau kelis dešimtmečius gnydijantis Lietuvą ir jos žmonių protą, ir tartum smauglys Ka užhipnotizavęs savo nusenusį elektoratą.
O kas toliau? Anūkas vakar per televiziją gyrėsi, kad jį profesionalai moko, „kaip būti arčiau žmonių.“ Bet juk kuprotą mokink nemokęs būti tiesiu, vis tiek liks kuprotas. Taip ir su tuo nedadirbtu senelio anūku - sektantu bibelforšerių - Jahovos liudytoju.
Prisipažinkim – tokio cirko Lietuvoje dar nebuvo.
O pažiūrėti smagu, kaip tas konservatorių šuo ratu bėga ir į savo apšiktą uodegą dantimis įsikibti bando.
Друзья, сайт находится в состоянии глубокой переделки, поэтому приглашаю Вас вернуться через некоторое время.
Сроки неопределенны, но как только - так сразу.