J.Kedmi: Kaip Rusija atsakys į amerikiečių PRO Rytų Europoje

https://youtu.be/gRzZ18NsCR8

Kaip atsakys Rusija į amerikiečių PRO Rytų Europoje? Kas liks iš Rumunijos, Lenkijos, Pabaltijo karinio konflikto su Rusija atveju? Kam reikalinga NATO, kokie šios organizacijos tikslai? Apie tai aiškinasi žinomas karinis ir politinis apžvalgininkas, buvęs Izraelio specialiosios tarnybos „NATIV“ vadovas Jakovas Kedmi.

Markas Gorinas: Mes kanale Iton tv, programoje „Ypatingas aplankas“. Svečiuose mano kompetetingas svečias Jakovas Kedmi.

Prieš kelias dienas pasirodė pranešimas, kad amerikiečiai įkuria PRO sistemas Rumunijoje ir ruošiasi jas statyti Lenkijoje. Rusijos reakcija labai aštri. Jie kalba apie „adekvačias priemones“. Paaiškink prašau, kame problema? Atrodytų, tai gynybinė sistema. Kaip sako amerikiečiai „ji nenukreipta prieš Rusiją“, o yra prieš kažkokius tai Irano veiksmus.

Jakovas Kedmi: Lenkija irgi prieš Iraną? Jeigu prieš Iraną, tada reikia keisti fizikos ir geografijos dėsnius. Prieš Iraną taip pat kaip Rumunijoje, ar Šiaurės ašigalyje. Antra, ši sistema, kai ji įrengta, bet kokia tokia sistema, priklauso kokios raketos joje pastatytos. Jeigu ryt vietoj šitų raketų pastatys kitas, ir tam nereikia nieko keisti, tai sistema virs į tokią, kuri gali sunaikinti visus Rusijos raketinius įrenginius iki Uralo. Visiškai ramiai.

Jeigu kas kalba: „o mes to nedarysime, patikėkite mums“. Labiausiai kuo „tiki“ kariškiai pasaulyje, tai kitos pusės užtikrinimais. Tuo labiau, kai tie juos apgaudavo vėl ir vėl. Kiek kartų nuo TSRS subyrėjimo momento ir Vokietijos susivienijimo NATO ir amerikiečiai apgaudinėjo Rusijos vadovus, sąsiuvinio neužteks. Todėl visai ramiai Rusijos gynybos ministerija reaguoja ir sako: „Mes šito nenorime, bet jeigu jūs tai pastatysite, mes būsime priversti imtis atitinkamų priemonių“. Dalinai priemonės priimtos, dalinai dar priims.

reklama

Kada buvo kalbama apie Krymą, be visų kitų problemų, stebint į NATO plėtrą, iš Krymo visas šitas rumuniškas sistemas galima neutralizuoti.

Markas Gorinas: Tu sakydamas, kad „galima sunaikinti visus raketų įrenginius iki Uralo“, turi omenyje visas raketas, ar tas, kurias jie paleis?

Jakovas Kedmi: Visas raketas, kurios yra. Iš šitų įrenginių: ar sparnuotosiomis, ar „žemė-žemė“ raketomis. Tuo ir paremta momentali JAV totalinio smūgio sistema.

Atsakymas paprastas. Kol Rumunija buvo NATO narys, bet joje nebuvo karinių bazių, kurios potencialiai grasinti Rusijai, jūs norite gauti ginkluotę, gauti kažkokią pagalbą – prašom. Rumunijai niekas negrėsė. Bet nuo to momento, kai atsirado šita bazė Rumunijoje, ir dabar ji įvedama į kovinę parengtį, tai Rumunija gali būti įsitikinusi, kad pirmas smūgis, jeigu neduok Dieve prasidės kariniai veiksmai, ji gaus. Tai yra, vietoj to, kad gyventi ramiai, nuošalyje nuo visų problemų, kurios buvo, niekas Rumunijai negrasino ir niekas į ją nesikėsino. Dabar Rumunija tapo vienu iš taikinių branduoliniam smūgiui, tuo atveju, jeigu kiltų karo veiksmai. Sekantys, kurie taip ir lenda tapti tokiu taikiniu, tai lenkai, Lenkija.Kiekviena šalis, kurios teritorijoje bus NATO kariuomenė, turinti ginklus, kurie gali grėsti Rusijai, paverčia savo šalį taikiniu atsakomam smūgiui. Jeigu jie skaito, kad tai padės jų saugumui, tegul meldžiasi bažnyčiose ar cerkvėse.

Markas Gorinas: Tai numato tolimesnį panašių sistemų išdėstymą Pabaltijy, kitose NATO šalyse, ar tai lokalūs reiškiniai.

Jakovas Kedmi: Kol kas amerikiečiai Europoje susitarė su Rumunija ir Lenkija. Jeigu rytoj jie visai išsikraustys iš proto ir pastatys tai Latvijoje, tai pastatys Latvija prie sunaikinimo ribos. Yra klausimas ar nepanorės Rusija, skaitydama, kad pažeidžiamas susitarimas dėl vidutinio nuotolio raketų išeiti iš šios sutarties. Amerikiečiai išėjo iš susitarimo. Amerikiečiai pasakė: „mūsų tai netenkina“, rusai pasakys, kad „mūsų tai irgi netenkina“. Visas reguliavimas, kai didinama ginkluotė, kuri gali pažeisti pasaulio balansą, jis griūna mūsų akyse. Jeigu amerikiečiai skaito, kad raketos Rumunijoje ir Lenkijos yra būtinos Amerikos saugumui, nuo Irano Raketų… Jeigu kas tuo tiki, tai prašom. Rusija, kiek aš suprantu, Rusijos gynybos ministerija, ne tik kad netiki, bet ir ruošiasi į tai atsakyti adekvačiai. Adekvačiai reiškia, kad pusė Rumunijos ir Lenkijos, karo konflikto atveju, gali sugrįžti į akmens amžių. Jeigu Lenkijos vyriausybė to labai nori… Iki to Lenkijai ir Rumunijai niekas negrasino. O jau Iranas tai tikrai negrasino nei Rumunijai, nei Lenkijai.

Markas Gorinas: Tai sudėtingi klausimai. Yra priešprieša tarp NATO ir Rusijos.

Jakovas Kedmi: O kam NATO egzistuoja? Nato yra tam, kad kariauti su Talibanu Afganistane? Ar tam, kad būti Irake? NATO sukurta ir egzistuoja prieš Rusiją. Ką jie ten nekalbėtų. Kaip Rusiją nevadintų. Tada Rusija buvo vadinama TSRS. Šiandien daiktus vadina savo vardais: „prieš Rusiją“.

reklama

Linksmais Jelcino laikais, kada armijos Rusijoje nebuvo ir nebuvo pragaro pabaisos Putino, kuris norėjo užgrobti Europą, o buvo tas pusiau alkoholikas Jelcinas, kuriam niekas nebuvo svarbu. Išvaginėkite valstybę, aš su viskuo sutinku. Tai ką, NATO tada paleido? Kada Rusijos kariuomenė praktiškai nustojo egzistuoti, Rusijos karinę pramonę išvogė, Rusija neturėjo užsienio politikos. Jokios grėsmės nebuvo. NATO paleido? Ne. Ir būtent to periodo metu NATO ėmė judėti arčiau prie bedantės irstančios, tuoj tuoj išnyksiančios Rusijos. Tai kaip tai turi suprasti žmonės, kurie sėdi Rusijoje? Ar kaip grėsmę? Ar kaip bendrą nuostatą, užrašytą genetiniame NATO kode, kodėl jis egzistuoja? O jeigu tai NATO genetika būti prieš Rusiją, tai pas Rusiją yra į tai atsakymas. Nes kitaip neįmanoma paaiškinti, kam NATO egzistuoja ir kaip ji egzistavo visus šiuos metus? Vardan ko?

Markas Gorinas: Aš girdėjau diskusiją tarp Vakarų ir Rusijos politologų šiomis temomis, ir vakariečiai, tie patys lenkai, sako, kad ši būtinybė atsirado po Krymo, po Donbaso.

Jakovas Kedmi: NATO neužgimė po Krymo. Sprendimas pastatyti raketų aikšteles Rumunijoje buvo daug anksčiau Krymo. Ir Lenkijoje tai buvo daug anksčiau Krymo. Tai, arba skaityti žmones idiotais ir kabinti jiems ant ausų makaronus, arba nachališkai meluoti. Krymas čia ne prie ko. Krymo 1997 metais nebuvo, o NATO buvo. Krymo nebuvo. Maidano nebuvo. Nieko nebuvo. O NATO tęsė tada judėjimą į Rytus.

Markas Gorinas: Skaitoma, kad visą tai pastato amerikiečiai, po NATO vėliava amerikiečiai. Kaip šiuo klausimu reaguoja Rumunija, Lenkija, Čekija, Vengrija, daug maž aišku iš jų pareiškimų, o kaip reaguoja į tuos reikalus grandai Europos, ir Anglija, ir Prancūzija, ir Vokietija.

Jakovas Kedmi: Jie reaguoja kaip visada. Visada pačiu didžiausiu Rusijos priešu buvo Anglija. Visada. Visais laikais. Išskyrus laikotarpį kada Adolfas Aluizovičius juos beveik užspaudė. Jiems buvo nesvarbu su kuo eiti į sąjungą. Bet be šio periodo ir periodo pirmojo pasaulinio karo metu, kai vėl priešas buvo Vokietija. Britanija visada buvo prieš Rusiją, nesvarbu kaip Rusija vadinosi. Net tada, kai Rusijai vadovavo jų giminaičiai. Tai tradicinė politika Europos šalių, imperijų. Rimtai žiūrėti į Anglijos poziciją Rusijos atžvilgiu, ieškoti joje kitokią prasmę, negu ta kuri buvo, vėlgi, Britų imperijos genetikoje, savaime, sunku. Kol didžioji Britanija nesupras, kad ji jau nusileido iki natūralaus savo dydžio, ji nesielgs kaip normali, turinti išvystytą pramonę Europos valstybė, o ne imperija, virš kurios nenusileidžia saulė. Nebuvo tokio akto istorijoje prieš Rusiją, kad Didžioji Britanija jo nepalaikytų, išskyrus tuos, kuriuos ji inicijavo.

Markas Gorinas: Yra Prancūzija, Vokietija.

Jakovas Kedmi: Jos turėjo skirtingus periodus. Žmogus, kuris sukūrė vieningą Vokietiją – Bismarkas pasakė, kad Vokietijos ateitis yra sąjungoje su Rusija. Ir tik tada Vokietija galės pasiekti didžiausio klestėjimo, ir niekada Vokietija neturi kariauti prieš Rusiją. Tai viena Vokietija, o paskui buvo kita Vokietija, o paskui buvo trečia Vokietija. Veimaro respublika turėjo gerus santykius su Rusija. O paskui viskas prasidėjo, ir nesvarbu kas buvo valdžioje. Valdžioje buvo Adolfas Aloizovičius, valdžioje buvo Adenaueris, valdžioje pasirodė frau Merkel. Pirma pas ją buvo normalūs santykiai su Rusija, ne nuostabūs, bet normalūs. Kol ji nereiškė intereso ir nenusprendė, kad Vokietija turi spręsti kas turi būti valdžioje Kijeve, buvo normalūs santykiai. Rusija nenusprendžia, ar nebando spręsti, kas bus valdžioje Austrijoje, nekalbu apie Vokietiją, ar Belgijoje, ar kitoje valstybėje. Arba Meksikoje, neduok dieve.