Iš kaimynų yra ko pasimokyt, bet mūsų valdžiai geriau pykt

Kai politikai prabyla apie problemas, dažniausiai pavartoja frazę „laukia iššūkiai“ ir lyg tarp kitko paberia faktų, kad Lietuvoje situacija gerėja, va, matyti ekonomikos augimas, va, verslui juk gerai, nes va – įvedėm eurą. Tačiau tokios politikų dainos tautiečių širdžių ir juo labiau skrandžių neglosto, jie masiškai traukia į Lenkijos prekybos centrus ir perka viską iš eilės, pigiau ne procentais, o kartais.

Pastebėkite gatvėje, jau nemažai autobusiukų su languose šviečiančiais skelbimais, jog pigiau veža į Lenkiją apsipirkti. Štai sostinės turgeliuose itin populiarėja lenkiškos produkcijos kioskeliai, pabandžiau ir aš apsipirkti, išleidau 17 eurų, pirkinių maišą vos pakėliau. Ir prie tų kioskelių didžiulės eilės. Bestovėdami eilėse žmonės visad diskutuoja, kokie maži atlyginimai Lietuvoje ir kaip gerai, kad yra tokie lenkiški kioskai turguose, nes apsiperka tris kartus pigiau, girdi, nebereikia skolintis iš kaimyno, kol algą perves.

reklama

Ar ne geriausia iliustracija, kaip žmonės Lietuvoje gyvena? Valdžia nekalba apie tai, kodėl žmonės į Lenkiją elementaraus maisto pirkti važiuoja. Niekas viešai nedemonstruoja statistikos, kiek per metus lietuviai Lenkijoje išleidžia vien maisto produktus pirkdami. Išsigąstų valdžios vyrai ir moterys, kiek pinigėlių nesurinkta.

Negali pykti ant lenkų, šioje valstybėje politikai tvarkytis moka, mokesčių politika lankstesnė ir nesikandžioja, verslininkai patenkinti. O kodėl pas mus negali būti geriau? Gali. Tačiau iš politikų dažniau išgirsi apie kontrolę, tvarkos griežtinimą, baudas nei apie piliečių gyvenimo sąlygų gerinimą, kažko atpigimą, gerą mokesčių politiką. Jei žmogus nieko negauna, negali iš jo tikėtis, kad jis duos. Tačiau mūsų valstybės politika – duok tai, ko neturi.

ŠALTINIS