Čekijos prezidentas dėl dviejų atimtų vaikų kreipėsi į Norvegijos karalių

„Lebensborn“ vaikai atrankoje Lenkijoje.

Vasario mėnesį Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistemą prilyginęs nacių sukurtai organizacijai „Lebensborn“, birželio pirmąją savaitę Čekijos prezidentas Milošas Zemanas kreipėsi į Norvegijos karalių. Jis paprašė Haroldą V išspręsti dviejų iš motinos atimtų berniukų bylą, ir kad karalius veiktų šių berniukų labui.

Norvegijos karalius dar neatsakė į Čekijos prezidento prašymą.

Ankstesniame savo pasisakyme M. Zemanas teigė, kad vaikai, patekę į Norvegijos globėjų šeimas, atribojami nuo jų tautinės tapatybės, kad Norvegijos metodai turi „tam tikrus elementus, bendrus su „Lebensborn“. Jis pridūrė, kad, nepaisant to, jog jo teiginys yra provokatyvus ir hiperbolizuotas, tai tikrai sukels šurmulį.

Čekijos prezidentas buvo susitikęs ir su Norvegijos ambasadoriumi Prahoje, bet ambasadorius atsakė, kad informacija apie Čekijos piliečius – du iš vienos šeimos atimtus – yra konfidenciali.

reklama

M. Zemanas taip pat teigė, kad tokioje situacijoje, kai nei Norvegijos valdžios institucijos, nei Čekijos pusė neturi kokių nors dokumentų, paaiškinančių, kodėl berniukai buvo paimti iš tėvų, Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba yra valstybė valstybėje.

Šaltinis: praguemonitor.com

Lebensborn (vok. ) – „gyvenimo šaltinis“, organizacija, kurią 1935 m. pagal Adolfo Hitlerio ideologiją įkūrė Heinrichas Himleris. Organizacijos tikslas buvo atrinkti tinkamiausias arijų rasės moteris iš okupuotų šalių ir parengti jas grynosios rasės paleidimui į pasaulį bei kūdikų auklėjimui. Tam buvo sukurti Motinų namai ir Vaikų namai. Tokie namai veikė Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje. Vien tik Norvegijoje pasaulį išvydo 13 000 „superrasės“ kūdikių. Daugybė „Hitlerio kūdikių“ buvo pradėti specialiuose viešnamiuose SS kariams. Tai dar viena priežastis, kodėl visų kūdikių, gimusių „Lebensborn“ klinikose, vardai, surašyti specialiose registro knygose, akylai saugoti kaip valstybinė paslaptis. Taip vadinamieji Himlerio vaikų fabrikai turėjo išauklėti teisingus nacistinės Vokietijos piliečius. Organizacijos nariai 1947 metais buvo teisiami Niurnbergo procese ir kaltinami nusikaltimais žmonijai.

Norvegijoje po karo tokius vaikus ir jų motinas persekiojo ir vietos valdžia, ir gyventojai. Niekas nežino kiek, bet spėjama, kad daugybė norvegių motinų, gimdžiusių tokius vaikus, gyvenimą baigė psichiatrijos gydyklose, kur jos masiškai buvo uždaromos kaip beprotės, nes turėjo intymių santykių su okupantais. Jų vaikai irgi laikyti psichiškai nesveikais ir dešimtmečius kalinti įstaigose, skirtose tokiems ligoniams. 150 tokių vaikų Norvegijos valdžią padavė į Europos Žmogaus teisių teismą už tai, kad ši nesugebėjo apginti jų teisių. Norvegijos valdžia niekada nėra prisiėmusi atsakomybės už tų žmonių patirtą skriaudą.

Plačiau skaitykite straipsnyje "Norvegijoje vykdomą vaikų grobimus ir jos valdžios iškreiptą požiūrį į tai gali paaiškinti nesena Norvegijos istorija"