JAV ekologai pasiūlė perdirbti mirusius žmones į trąšas

Tradicija išsaugoti velionio kūną, ar tai būtų balzamavimas, ar kremacija, ar laidojimas žemėje, egzistuoja daugumoje pasaulio religijų ir kultūrų.

Ir vis dėlto kai kurie aktyvistai nutarė pasiūlyti „ekologiškesnę“ kelionę į aną pasaulį ir pristatė projektą, pagal kurį mirusio žmogaus kūnas gali „pasitarnauti geram reikalui“ ir „duoti naują gyvybę“ dėka alternatyvaus laidojimo būdo. Kalba eina apie kompostavimą.

Žvelgiant į žmogaus kūną taip vadinamų „ekologų“ akimis, tradiciniai laidojimo būdai, kai kūnas paliekamas karste ar užmūrijamas koplyčioje, viso labo be jokios naudos užima erdvę ir be jokio tikslo švaisto vertingus resursus.

Negana to, atgiedojimo ir laidojimo atributai reikalauja dar daugiau resursų, kuriuos tenka paimti iš aplinkos, perdirbti, transportuoti. O galiausiai visi šie resursai, įskaitant žmogaus kūne esančias naudingas medžiagas, visiškai pasitraukia iš gamtos ciklo, kadangi užkasami 2 metrų gylyje.

reklama

Amerikoje jau seniai egzistuoja galimybė surengti taip vadinamas ekologiškas laidotuves. Naudojami ekologiški karstai arba, tarkime, kreatyvus sprendimas: portretas iš mirusiojo pelenų. Tačiau projektas Urban Death eina dar toliau ir planuoja ne tik sumažinti ekologinius bei socialinius mirties padaromus nuostolius, bet ir tiesiogine prasme neleisti, kad nutrūktų žmogaus kūno egzistavimo ciklo uždaras ratas.

Projekto autorė Katrina Speid (Katrina Spade) vadina savo kūrinį „nauja taupaus ir stabilaus palaidojimo sistema, kurios esmė – kompostavimas“.

„Projektas naudojasi kompostavimo principu, kad saugiai ir patikimai paverstų kūnus dirvožemiui naudingomis medžiagomis, kurias paskui galės naudoti artimiausi fermeriai ir visuomeniniai sodai. Projektas Urban Death transformuoja industriją, kuri praktikuoja nepateisinamą taršą ir resursų švaistymą“. – teigia Katrina.

Sistemos centre įrengta trijų lygių pagrindinė struktūra – savotiškas gigantiškas komposteris, kuriame mikrobų aktyvumas ir aerobinis irimas konvertuoja mirusių kūnus (drauge su medžio skiedromis ir pjuvenomis, kurios reikalingos optimaliam kompostavimo procesui) į prisodrintas trąšas. Tuo pat metu sistemoje esama ir vietos gedintiesiems.

Iš pradžių kūnas patenka į viršutinę komposterio dalį, kur apiberiamas medžio skiedromis bei pjuvenomis. Ten jis mėnesį laiko pūva, nusėsdamas į dugną, kur galutinai pavirsta sodriu kompostu.

„Draugai, šeima ir kaimynai pasiima kompostą į savo sodus ir žaliuosius sklypus. Tokiu būdu mirusieji sugrįžta atgal, kad suteiktų naują gyvybę“. – sakoma projekte.

Anksčiau, praėjusią vasarą Katrina gavo 80 000 dolerių savo projektui iš ekologų bendrijos Echoing Green ir dabar 100% savo darbo laiko skiria pirmam savo komposterio prototipui Sietle. Sėkmingai paleidus prototipą, jai teks ieškoti vietos, kur paleisti pilno masto versiją, kurios dėka visi norintys galės padaryti paskutinį savo gerą darbą ekologijos labui.

Iš interneto