Abejotina laisvė, laisva abejonė ar kas?..

Lietuvoje jau negalima žiūrėti vaizdų, kurie galėtų sukelti abejonę neklystančios mūsų dalios neabejotinu neklystamumu. Prie kabelinių televizijų pultų pasodinti specialiai parengti ekstrasensai, kurie keliomis minutėmis aplenkia laiką, nustato tiesioginių laidų būsimus įstatymų pažeidimus ir užkerta kelią abejotinoms abejonėms. Nustebęs žiūrovas ekrane pamato lentelę, kad jis negali matyti, jeigu negalima.

Už abejonių kurstymą atsakomybė nenumatyta. Nei baudžiamoji, nei dvasinė. Kol nėra įstatymo, sodinti už abejonę būtų nei šis, nei tas. Ir tas abejotinų laidų išankstinis aplenkinėjimas irgi gali sukelti abejonių demokratijos prigimtimi.

reklama

Ką daryti su tokiomis abejonėmis?

Ar jas uždrausti visai, kaip ir priešišką nuomonę, ar leisti šiek tiek abejoti? O gal už abejonių kurstymą bausti kaip už pornografiją ir kaip už Amerikos kritiką?

Ne. Uždrausti visai būtų klaida. Taip tik suteiktume peno priešiškai propagandai. Tai mūsų priešams atsirastų naujas pretekstas suabejoti neabejotina laisve.

Laisvė be abejonės būtų irgi abejotina.

Laisvė - tai abejonė, svarbu neabejoti viešai.

Demokratija tuo ir stipri, kad ji abejotina. Ir laisvė gerai, kai turi aiškias ribas. Laivas žmogus turi teisę į abejonę, aš suteikčiau jam dar ir galimybę piktintis. Atminkite, laisvės gynėjai: abejonė pati savaime nėra pavojinga, svarbu, kad ji neplistų kaip sifilis ar Janutienės knyga.   Jeigu žmogus nelenda į televizorių, nerašo į laikraščius ar internetą, nelipa ant bačkų ir nekelia panikos smuklėse, tai kam varžyti jo prigimtinę teisę abejoti savo dalia? Tegu abejoja kiek nori, tegu palenda po kaldra ir nepatenkintas urzgia ant demokratijos.

Jeigu nori, tegu abejoja ir mūsų duota teise.

Ar ne dėl šitokios laisvės kovojome, ar ne dėl to rusų laikais slapta valgėme dešrą?