Seksualinis švietimas – pamirškite gėdą ir tradicinę šeimą

Vokiečių žurnalistas Janas Fleišhaueris laikraštyje Spiegel publikavo straipsnį „Šiuolaikinis seksualinis auklėjimas: oralinis seksas septintos klasės moksleiviams“ (http://www.spiegel.de/politik/deutschland/jan-fleischhauer-ueber-sexualkunde-und-familienbild-kolumne-a-999645.html). Šiame tekste autorius aprašo į mokyklas besibraunančią seksualinę pedagogiką, kuri neslepia tikslo – pakeisti tradicinį šeimos suvokimą ir į mokyklų programas įtraukti praktinius apmokymus, kaip reikia elgtis su vibratoriais, antrankiais ar botagais.

Autorius kelia klausimą – koks vaiko amžius yra jau tinkamas, kad su juo būtų galima kalbėti apie oralinio sekso privalumus?

Pastebėjęs, kad dauguma tikrai nesugebės atsakyti tvirtai, žurnalistas sakosi atsakymus radęs knygoje „Seksualinės pedagogikos įvairiapusiškumas“. Šios knygos autoriai teigia, kad paauglys vėliausiai nuo dvylikos metų jau turėtų žinoti „kur dar galima įkišti savo penį“. Šie specialistai nuo keturiolikos metų rekomenduoja naudotis vibratoriumi, gumine vagina ir odiniu botagu. „Seksualinės pedagogikos įvairiapusiškumas“ – ne kokia kišeninė knygiūkštė, tai rimta knyga, nes laikoma mokymo standartu ir ją rekomenduoja žinomos mokslo organizacijos. O dalis knygos sudarytojų – žymūs profesoriai.

reklama

Teksto autorius prisipažįsta nežinojęs, kad Vokietijoje nuo tokio ankstyvo amžiaus įžengiama į platųjį sekso pasaulį. Jis sako, kad jam net nešovė galvon, jog mokykloje gali būti mokoma įgūdžių tokių sekso technikų, kurios net daugumai suaugusiųjų yra nepriimtinos. Šis žurnalistas net sužinojęs, kad mokiniai diskutuoja apie „naujojo bordelio visiems“ galimybes. Mokiniai gali siūlyti tokios įstaigos turinį, patalpų apstatymą, personalo sudėtį, reklamą ir kainas.

Tėvai, kurie nenori suvokti, kad seksualinė pedagogika privalo būti mokykloje, išvadinami fundamentalistais, o apie guminį žaisliuką pagalvoję ir klasėje nuraudę vaikai parodo, kad jų vystymasis yra atsilikęs.

Autorius reziumuoja:

„Dar 1968 metų revoliucionieriai (kalbama aoie seksualinę revoliuciją) didelį dėmesį skyrė vaikų seksualumui. Šį kartą kalbame ne apie kapitalizmo, bet apie tradicinės šeimos nugalėjimą. Arba kaip vienas socialinės pedagogikos judėjimo vadų Uvė Zylertas (Uwe Sielert) iš Kiolno universiteto yra sakęs: Tikslas yra heteroseksualumą ir tradicinę šeimą paversti nenatūraliomis. Šiuolaikinė seksualinė pedagogika žino visas įmanomas konsteliacijas: homoseksualias poras, lesbiečių poras su dviem mažyliais, slaugomą invalidų komuną, emigrantus. Bet daugiau nebežino normalios šeimos: motina, tėvas, vaikas“.

Janas Fleišhaueris daro prielaidą, kad tikriausiai egzistuoja slapta būtinybė anormalią orientaciją paskelbti norma. Ir būtent ši normalumo įtvirtinimo būtinybė, kurios siekia naujieji nušvitusieji, demaskuoja jų pasitikėjomo savimi trūkumą, apie kurį jie patys nė nenujaučia.

Britanija lytinio švietimo pamokas ketina įvesti vaikams nuo 11 metų. Apie tai praneša BBC (http://www.bbc.com/news/uk-31788388). Tiesa, vyriausybė dar nepasirašė, kad toks mokymas būtų įteisintas kaip privalomasis. Asmeninės bei Socialinės Sveikatos ir Ekonomikos Švietimo direktorius Džojus Heimanas (Joe Hayman), seksualinio švietimo įteisinimą kaip privalomąjį dalyką laikantis prevencine priemone nuo prievartos, neslėpė savo nusivylimo vyriausybės susilaikymu:

reklama

„Atsižvelgiant į tai, jog penki naujausi Vaikų seksualinio išnaudojimo tyrimai vieningai pabrėžė, jog mokyklose būtina mokyti mokinius, kaip apsaugoti save ir kitus, valdžios veiksmų neadekvatumas šioje srityje kelia nuostabą ir giliai nuvilia.“

Viena Latvijos judėjimo „Už šeimas ir tradicines vertybes“ (https://www.facebook.com/groups/296945360497395/) mama socialiniame tinkle Facebook dalinasi naujausiomis žiniomis, kurias jai namo parnešė jos sūnus aštuntokas. Tai lankstinukas apie oralinį seksą, kuriame aiškinama apie oralinio sekso skirtumus nuo analinio ir vaginalinio, apie nekaltybės praradimą, kokios galimos lytiniu keliu plintančios ligos. Tokie lankstinukai, parengti pagal JAV šviečiamąją literatūrą, dalinami Latvijos pradinėse ir pagrindinėse mokyklose, organizuojamos jų prezentacijos.

Aštuntoko mama komentuoja, neslėpdama sarkazmo:

„Jei iki 8-os klasės apie seksą nežinojai nieko, tai dabar atsiveria ištisas netyrinėtas laukas. Jeigu ką, tai pirmiausia oralinis, analinis ir vaginalinis (puiki chronologija?), kadangi mažyliai jau žino apie oralinį, tai 8-oje klasėje viso to neišbandyti yra tiesiog protinis atsilikimas!“

Kita mama, reaguodama į žinią, pasidalino patirtimi apie sūnų septintoką, kuriam buvo privaloma parašyti savarankišką darbą apie kontracepcijos metodus. Vienas jų – abortas.

Ką gi, regis, Lietuvai taip pat metas keistis – dorovės moralę sudeginti ant naujovių laužo ir kažkokiu būdu iš žmogaus, iš vaiko (!) išrauti gėdos jausmą. Laikas iš visų jėgų skatinti nuo mažens domėtis seksu ir jo technikomis, mechaninio pasitenkinimo galimybėmis, nepriklausomo gyvenimo privalumais, užmušant vaisingumą, ugdyti verslumą, aptarinėjant bordelių perspektyvas. Bet svarbiausia, kaip galima greičiau išnaikinti piktžaizdę – tradicinę šeimą, kuri kaip bastionas saugo meilės, motinystės ir tradicinių vertybių sakralumą.

ve.lt