Švedijos demokratai: „putinistai“ prieš „neokarolinus“

Populistinės ir antiimigracinės partijos „Švedijos Demokratai“ gretose vykstantis skilimas ir valymas – kasdienis reikalas. Tačiau situacija staigiai paaštrėjo todėl, kad partijos Stokholmo skyriuje įvyko netikėtas jos vyriausiajai vadovybei valdžios perėmimas, kurį įvykdė grupė, vadovaujama antrojo asmens Švedijos Demokratų SDU Jaunimo sąjungoje – Viljamo Hane (William Hahne).

Švedų publicisto, žinomo politinio apžvalgininko Hudiksvalls Tidning laikraštyje, Patriko Oksaneno nuomone valdžią Stokholmo skyriuje paėmė ta pati grupuotė partijoje, kuria jis įvardina „putininstine“.

Kai kurie vadina juos entonacionalistais, kiti neofašistais, o jie patys save vadina – „buržuaziniame plane labiau dešiniais, nei kiti“. Bet, anot Patriko Oksaneno, kaip juos bevadintum – tai ta pati grupuotė ŠD gretose, kuri savo dvasia Europoje yra artimiausia proputiniškoms jėgoms.

„Taip, tarp „Švedijos Demokratų“ yra grupuotė, prisilaikanti labiau pozityvaus požiūrio į Rusiją. Tai tie, kurie Putino asmenyje mato įkvepiantį ideologinį pavyzdį. Grupė prisilaikanti arčiau Marin Le Pen Nacionalinio Fronto, vieno iš pačių didžiausių Putino draugų Europoje. Aš pavadinau juos – „putinistais“. Ją galima priešpastatyti grupei taip pat esančiai „Švedijos Demokratų“ eilėse ir atstovaujančiais labiau tradicinius švedų dešiniuosius, su labiau skeptišku požiūriu į Rusiją – aš juos vadinu – „neokarolinais“. Laikoma, jog šiandien būtent šie žmonės nustato pagrindinį „Švedijos Demokratų“ partijos kursą“.

reklama

Patrikas Oksanenas tęsia:

„Ryšium su tuo, kad aš ištyriau kaip skirtingos partijos balsuoja Europarlamente, klausimais Rusijos atžvilgiu, aš vadinu šią grupę „putinistais“. Tai žmonės, kurie permeta, mažiausiai, tokią pat kaltės dalį ar net didesnę ant ES pečių, už susidariusią situaciją, Rusijos atžvilgiu. Palaikantys Maskvos nuomonę: kad būtent ES ir Vakarai atsakingi už tai, kas vyksta Ukrainoje. Jie nenori matyti to, kad Rusija pažeidė visą eilę tarptautinių sutarčių ir konvencijų, užėmė ir aneksavo Krymą bei stovi su kariuomene Rytų Ukrainoje“.

Patrikas Oksanenas primena apie kai kurias įdomias detales savo žurnalistiniame tyrime, „Švedų Demokratų“ balsavimo istorijos Europarlamente klausimu:

Jie balsavo per visus 2014-uosius metus taip pat, kaip ir visos „proputiniškos“ partijos. Taip pat, kaip ir prancūzų Nacionalinis frontas, kaip Get Wilder Laisvės partija iš Olandijos ir panašiai.Įdomu prie viso to pažiūrėti, kaip balsuoja kitos, kritiškai į ES žiūrinčios partijos. Ir pasirodo, jog „Tikrieji suomiai“ (Sannfinländarna), visiškai nelaikomi politkorektiškais ir visiškai nesantys ES draugais – jie balsavo prieš iniciatyvas naudingas Rusijai, praktiškai visais atvejais. (?) Ten kur „Švedijos Demokratai“ balsavo „ne“, jie balsavo „taip“.

Patrikas Oksanenas paskelbė dokumentus ir faktus pagal šių balsavimų rezultatus, o vėliau kalbėjosi šiais klausimais su žinomais „Švedijos Demokratų“ partijos nariais: konkrečiai, su Björn Söder ir Mikael Jansson.

„Ko pasekoje, šių metų sausį jų deputatai Europarlamente balsavo kitaip. O anksčiau jie teisinosi tuo, jog kalba ėjo apie ES kritiką, ir jie, esą, nesuprato politinio saugumo aspektų, įtrauktų į šiuos klausimus“.

Šiame kontekste, Patrikas Oksanenas nelaiko, jog Europarlamento deputatus nuo ŠD partijos reikėtų priskirti „putinistų“ sparnui, o jų balsavimą greičiau jau galima būtų pavadinti terminui „naudingi idiotai“.

— Kiek stiprus pas „Švedijos Demokratus“ sparnas tų, kuriuos jūs vadinate „putinistais?

— Ši grupuotė jaunimo sąjungoje (SDU), ji buvo pakankamai stipri, kad išlaikyti savo įtaką šioje jaunimo struktūroje, tačiau sąlygiškai silpna pačioje partijoje. Tai, kas nutiko Stokholmo skyriaus posėdžio metu pažymėtina tuo, jog jiems pavyko mobilizuotis ir laimėti.

reklama

Ir tai reiškia, jog partinei vadovybei dabar teks sėdėti ir krapštyti pakaušį, galvojant kaip geriau padaryti rokiruotę šioje situacijoje. Ir dabar įjungti procesai siekiant pašalinti iš partijos keletą žmonių, gavusių vietas Stokholmo valdyboje.

Anot Patriko Oksaneno, Viljamą Hane , tapusį Stokholmo partijos skyriaus pirmininku, norima pašalinti iš partijos už piktnaudžiavimą partijos narių ir jų rėmėjų sąrašu, kurį jis, esą, panaudojo savo rinkiminei kampanijai, o dar keturis valdybos narius už jų „neteisingą“ ideologinę poziciją.

„Jie už idėjas Rusijoje, arčiau ultrakonservatoriaus Dugino: prieš smaugiantį liberalizmą, makdonaldinį kapitalizmą, prieš LGBT, ir taip toliau. Tai yra, šią poziciją galima nustatyti kaip prokremlinę, o taip pat etnonacionalistinę ar neofašistinę, su kuo motininė ŠD partija bevelija kovoti, kad neprarasti savo plačių elektorato sluoksnių palaikymo.

Vykstančios dabar Švedijoje diskusijos fone, ŠD būtų absoliučiai žlugdančia perspektyva, jų elektorato akyse tapti „proputiniška“ kabutėse partija. Būtent todėl jų balsavimai Europarlamente pritraukė tiek dėmesio. Juk šis įvaizdis tiesiogiai priešingas oficialiai Švedijos Demokratų linijai. Oficialiai jie sako: mes seniai įspėjome apie rusų grėsmę, ir mes norėjome stiprinti mūsų gynybą“.

Patrikas Okansenas primena, jog 2014-ųjų rinkimų metu „Švedijos Demokratai“ atėmė daug balsų iš Konservatorių partijos  „dešiniųjų“ būtent todėl, kad jų elektoratas buvo nepatenkintas Konservatorių politika, nekreipiančia pakankamai dėmesio į Švedijos gynybos stiprinimą.

„Šiems žmonėms yra lengviau nusikirsti dešinę ranką, nei gauti „Kremliaus liokajų“ įvardinimą, — sako Patrikas, pagal kurio prognozes, jaunųjų „putinistų“ valymas „Švedijos Demokratų“ partijos gretose vis tik įvyks. Partijos vadovybei teks tiesiog teks veikti griežtai.

„Sverigesradio“, Švedija

sarmatas.lt komentaras:
Šiame straipsnyje galėjome pastebėti, jog demokratinėje Švedijos partijoje naudojamasi efektyviausia metodika atsikratant neparankių partiečių – tiesiog juos šalinant. Kas beje lygiai taip pat vykdoma ir Lietuvos partijose, tik šie procesai dažniausiai neiškyla į viešumą. Dar vienas svarbus dalykas: kol DŠ neužkliuvo žinomam apžvalgininkui – jos nariai €uroparlamente balsavo laisvai kaip norėjo. Tačiau, kai Patrikas paviešino balsavimo rezultatus su savomis interpretacijomis, kur priskyrė partiją prie „putinistų“ – tiems tiesiog nebeliko ką daryt, kaip tik keisti savo poziciją, antraip būtų buvę sutraiškyti savų MIP. Tai tik parodo visą partinio aparato parsidavėliškumą, kur prisilaikoma tik tų idėjų, kurios duoda politinį pelną, ir šio aparato silpnumą prieš MIP šantažą, kurios gali iškelti ką nori, kaip ir sužlugdyti ką nori. Kur galime nueiti su tokia pasauline sistema?