Nėra jėgų ir energijos. Psichologinė duobė

Visiškai nėra jėgų ir energijos. Vakar lyg ir viskas buvo normalu, bet staiga gyvenimo spalvos nublanko, norisi tik vieno – kristi į lovą ir miegoti. Ką daryti tokiais atvejais? Pabandykime kartu paieškoti išeities.

Nė vienas iš mūsų neapdraustas nuo stresų ir praradimų. Esame gyvi žmonės ir kartais gyvenimo situacijos gali ilgam išmušti mus iš vėžių. Energija ir jėgos kažkur pradingsta, kartu su noru kuo nors užsiimti. Jaučiame silpnumą, apatiją, liūdesį.

Pirmas svarbus dalykas, kurį turėtume suprasti tokiais momentais – mūsų kaltės čionai nėra. Vadinasi, nereikia savęs smerkti, kad padarėte kažką ne taip, neapsižiūrėjote, nepagalvojote… Atmeskime šalin savigraužą ir pamėginkime tapti patys sau gydytojais. Išgydyti širdį nuo gūdaus liūdesio ir vėl susigrąžinti jėgas bei žvalumą. Pergyvenate, kad nesigaus? Dar ir kaip gausis!

Kodėl nebėra jėgų?

Iš pradžių išsiaiškinkime akivaizdžias ir neregimas jėgų išsekimo priežastis. Situacijų būna skirtingų, tačiau dažniausiai jaučiamės išsekę dėl:

• Sunkios netekties. Kai netenkame artimo žmogaus, sunku šiame fakte atrasti kažką pozityvaus. Lygiai taip pat nelengva grįžti į pilnavertį gyvenimą ir vėl tapti žvaliu bei energingu. Apatija gali užtrukti ilgą laiką ir netgi atvesti į depresiją;
• Ligos. Sunkūs susirgimai, traumos, operacijos negailestingai suryja mūsų jėgas, prireikia daug laiko atsigauti;
• Stiprus stresas. Atleidimas iš darbo, artimo žmogaus išdavystė, asmeninė nesėkmė kokioje nors veikloje ir t,t,;
• Bendravimas. Ar pasitaikydavo, kad pabendrauji su žmogumi ir jautiesi išsunktas lyg citrina? Liaudyje tokie vadinami „energetiniais vampyrais“. Tik maitinasi jie ne krauju, bet jūsų energija ir jausmais, niekuo neduodami mainais;
• Chaotiškas gyvenimo ritmas. Pernelyg intensyvus darbo grafikas be poilsio gali palaužti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Apie kokias jėgas galima kalbėti, jei nėra laiko joms atstatyti?

Jeigu išsiaiškinote, kodėl trūksta jėgų – puiku. Galima sakyti, kad pusė darbo jau padaryta. Liko susirasti galingą priemonę ir įveikti išsekimą galutinai. Pasirengę?

reklama

Kaip susigrąžinti energiją?

Gyvybinė energija – tai viskas, ką turime konkrečiu momentu. Tai resursas, kurio pagalba galime kažką kurti, daryti, siekti. Ir jeigu šaltinis išsenka, gyvenimas sustoja. Pradeda atrodyti, kad nieko nevyksta, viskas veltui ir rytojus nieko naujo neatneš. Vadinasi, gyvenimas neturi jokios prasmės.

Ar galima sąmoningai išlipti iš šios pelkės ir susigrąžinti gyvenimo spalvas? Žinoma, galima, tik reiks šiek tiek padirbėti. Juolab, kad darbas ne pats sunkiausias ir labai rezultatyvus. Permainų laukti reikės visų pirma savo viduje.

Taigi, jei jaučiate, kad jėgos ir energija pasibaigė, nepulkite į paniką, pamėginkite pasinaudoti specialistų patarimais:

Liaukitės save koneveikti. Mes jau kalbėjome, kad dėl jėgų stygiaus jūs nekaltas. Vadinasi, laikas baigti kaltinti save dėl silpnumo ar tingėjimo. Bus tik blogiau;

Leiskite sau būti nepatogiu. Nereikia siekti būti geru visiems, ypač kai jums patiems sunku ir jėgos išseko. Dabar ne laikas žygdarbiams, aukojant paskutinę energiją. Jus mylintys žmonės viską supras, o nereikalingi paprasčiausiai atsisijos. Tai tik į gera;

Ieškokite pozityvių momentų. Gyvenime nėra situacijų be prošvaisčių. Pasistenkite kasdien surasti progą pasidžiaugti. Saulėta diena už lango, draugo šypsena ar linksmas pokštas. Tiesiog apsidairykite aplinkui.

Susiraskite motyvuojantį tikslą. Jeigu turite tokį tikslą, galima įveikti bet kokią apatiją. Dėl to pasistenkite susirasti ar prisiminti kokį nors troškimą, kuris jus įkvėptų. Suformuokite iš jo tikslą, užsirašykite. Ir tikslo siekimas padės po truputėlį susidoroti su bejėgiškumo jausmu.

reklama

Ženkite mažus žingsnelius. Kai tikslas bus išsikeltas, pradėkite po truputėlį žengti link jo. Darykite mažus žingsnelius, tačiau kiekvieną dieną. Tokius, kuriems nereikės daug pastangų. Netrukus tokie nežymūs veiksmai taps įpročiu ir jūs pradėsite palaipsniui grįžti į aktyvų gyvenimą.

Fiksuokite pasiekimus. Dabar jums kaip niekada reikalingas pasitikėjimas savimi. O tam būtina suprasti ir jausti, kad esate sėkmingas žmogus. Rašykite dienoraštį ir kasdien fiksuokite jame savo mažas pergales. Netgi jei jos atrodo visiškai mažytės ir nereikšmingos. Netrukus pastebėsite, kaip vos ne tiesiogine prasme išaugo sparnai.

Kaitaliokite aktyvumą su poilsiu. Bejėgiškumo periodo pradžioje, be abejo, galima ir netgi reikia leisti sau nieko nedaryti. Bet jeigu dabar skaitote šį tekstą, reiškia, esate pasirengęs veikti. Bent jau atsidaryti Google ir įrašyti kokią nors užklausą. Dėl to pradėkite po truputėlį veikti. Tik be fanatizmo! Būtinai kaitaliokite aktyvią veiklą su poilsiu, leiskite sau nieko neveikimo pertraukėles ir paprasčiausią pasyvų poilsį.

Pasikraukite pozityvu gerose kompanijose. Susiraskite žmonių, su kuriais bus gera. Tai gali būti, pavyzdžiui, bendrų interesų turinti grupė internete ar kažkas panašaus. Svarbiausia, kad jaustumėtės komfortiškai ir saugiai, galėtumėte išsikalbėti ir jaustumėte paramą. Tikriausiai nereikia priminti, kad jėgų atstatymo laikotarpiu visą negatyvią aplinką – žiniasklaidą, verkšlenančius ir besiskundžiančius žmones – būtina riboti.

Rūpinkitės savimi. Prisiminkite, kada paskutinį kartą skyrėte laiko sau? Tik sąžiningai. Ir ne tada, kai jau nebegalima buvo be šito išsiversti, o iš širdies? Kodėl dabar negalėtumėte savimi pasirūpinti, pasilepinti? Pradžiai tiesiog gerai išsimiegokite, o pabudę palaipsniui įjunkite aktyvumą ir po truputėlį atsiras naujų jėgų.

Pagalvokite apie prasmę. Mes negalime tiksliai žinoti, kokius išbandymus ruošia gyvenimas. Tiksliai žinau tik viena – viskas, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais. Galbūt ši apatija kaip tik ir yra tas svarbus šansas sustoti, sulėtinti tempą ir pagaliau pagalvoti apie svarbiausią? Iš naujo permąstyti kažkokius momentus, pagalvoti apie gyvenimo prasmę ir kryptį. Priimti vienintelius teisingus sprendimus ir galbūt kardinaliai pakeisti gyvenimą. Kodėl gi ne? Fiksuokite mintis, analizuokite, darykite išvadas. Ir, žinoma, nepamirškite padėkoti pasauliui už atsakymus į klausimus ir pagalbą. Net jeigu atrodo, kad nėra už ką dėkoti.

Atminkite: situacijų be išeities nebūna. Visada atsiras reikalingų žmonių ir įvykių, galiausiai, visada galima kreiptis į specialistą. Tik neįsmukite į neviltį ir savęs gailėjimą. Tai visiška aklavietė. Kaupkite jėgas, auginkitės sparnus ir drąsiai kilkite į viršūnes.

Šaltinis