Kaip neskausmingai nušokti nuo manipuliatoriaus kabliuko

Manipuliatoriaus išprovokuotoje afekto būsenoje galima priskaldyti tiek malkų, kad paskui ištaisyti situaciją bus labai sudėtinga, o gal ir išvis neįmanoma. Daugiausia klaidų mes padarome būtent užplūdus emocijoms. Tokioje būsenoje mumis labai lengva manipuliuoti, t.y. mus valdyti, pasitelkus mūsų pačių pykčio ar kaltės jausmus.

Pavyzdys. Turėjau klientę, kurios vyras jau ilgą laiką nedirbo. Kad suverstų kaltę sutuoktinei, jis naudojosi būtent emocingumu. Vyras prisikabindavo prie kokios nors smulkmenos, tarkime, „sriubą persūdei“ ir pradėdavo kartoti, tarsi užstrigusi plokštelė: „Net sriubos žmoniškai išvirti nesugebi. Kokia iš tavęs šeimininkė? Kiek galima prašyti, kad nepersūdytum maisto?!“ ir t.t.

Klientė iš pradžių teisindavosi, tačiau kai vyras vis įnirtingiau ją atakuodavo, nustodavo save kontroliuoti ir pereidavo prie riksmų. Kildavo barnis. Rezultatas: žmona visiškai demoralizuota ir sugniuždyta, o vyras – kupinas jėgų ir tęsia karą.

Dabar jis kartoja: „Matai, kokia tu isterikė? Tu visai nesuvoki, kas yra konstruktyvi kritika!“ – šiais žodžiais sukeldamas moteriai kaltės dėl savo nesusivaldymo jausmą.

Dar vėliau, prisiėmęs aukos vaidmenį, jis tęsdavo: „Tu gi žinai, kad mano skrandis nesveikas, bes ir toliau maitini aštriu ir persūdytu maistu. Nori kad greičiau „užsilenkčiau?“

reklama

Moteris pradeda gailėti vyro manipuliatoriaus, vis giliau klimpdama į kaltės jausmą. Dabar jai jau atrodo, kad vyras neranda darbo dėl to, kad neturi jėgų, o ji – tokia niekam tikusi žmona ir bjauri šeimininkė – privalo kompensuoti savo nieko nesugebėjimą atkakliu darbu. Moteris dirbo dviem etatais mokykloje, o laisvu laiku dar ir mokė vaikus kaip repetitorė.

Kitas pavyzdys. Klientė, pavydėdama savo sugyventinio, afekto būsenoje pastoviai save apkalbėdavo, vyras niekino jos išvaizdą, lygindamas su pažįstamomis. Kartą klientės nervai neatlaikė ir ji išrėkė saviškiui, kad turi santykius su kolega darbe (nors nieko panašaus nebuvo) ir jai vyro nebereikia, kadangi būtent kolega „tikras vyras“, o tu – š… gabalas!“

Vyrukas išėjo pas tą pačią moterį, kuriai klientė jo pavydėjo, visiškai ramia sąžine. Klientė ilgai kapanojosi depresijos būsenoje, kaltino save, kad „pati savo rankomis viską sugriovė“.

Kaipgi išsaugoti emocinį atsparumą, kai mumis manipuliuoja?

Įsivaizduokime, kad atsidūrėte situacijoje, kai manipuliatorius siekia sukelti jums pyktį ar kaltės jausmą.

Pirmas būdas. Tinka žmonėms su žema saviverte, linkusiems kaltinti save ir sau priekaištauti.

Sugalvokite sau iškilusioje problemoje kokį nors negatyvų vaizdinį, pavyzdžiui, „Aš šioje situacijoje esu šlapia ir niekam nereikalinga Varlė“. Ir transformuokite negatyvų vaizdinį į pozityvų, pavyzdžiui, kaip toji varlė pavirsta nuostabia Varle Karaliene. Aš pati anksčiau labai kompleksavai dėl figūros ir susigalvojau, kaip Paršiukė, kuria laikiau save anksčiau, pavirsta miela kiaulyte iš populiaraus animacinio filmo.

Suraskite pozityvo problemoje, pavyzdžiui, „Aš pagaliau supratau, kad turiu pamilti save, kad daugiau nepatekčiau į tokias situacijas“.

Antrasis būdas. Tinka visiems.

Įsivaizduokite, kad žvelgiate į situaciją kaip į filmą, palaipsniui mažindama tragizmą. Iš pradžių – tragedija. Paskui – melodrama. Paskui – komedija. Ir, galiausiai – animacinis filmukas.

Trečiasis būdas. Vėlgi tinka visiems. Paverskite situaciją juodai baltu begarsiu kinu. Atsukite įvykių „juostą“ atgal į pačią pradžią, o paskui sukite įvairiais tempais, kol suprasite, kur „šuo pakastas“ – taip galima išsiaiškinti, kuriuo momentu užkibote ant manipuliatoriaus kabliuko.

Neleiskite, kad jumis manipuliuotų!

Šaltinis