Vyras myli ne pačią moterį

Vyras myli savo būseną greta moters.

Daug vyrų mėgino išsiaiškinti, kodėl nesusiklostė šeimyninis gyvenimas ir, kaip taisyklė, visi argumentai buvo ganėtinai migloti ir neįtikinantys. Dažniausiai nukrypstama į smulkmenas, detales ir neatkreipiamas dėmesys į svarbiausią. Kažkas skundėsi, kad buvusi žmona nenešiojo suknelių ir neavėjo aukštakulnių, o vietoje to kaukšėjo karinio stiliaus aulinukais, užsimovusi džinsus ir kirposi vos ne ežiuku. Kiti kažką sąpaliojo apie plepalus telefonu ir neteisingas knygas, kurias skaitė buvusioji. Arba apie tai, kad ji pernelyg stipriai prilipusi prie savo mamos ir elgėsi taip pat kvailai, kaip uošvė. Dar kažkas dejavo kad negaudavo karštų pietų ir riebių kepsnių. Kad ji pernelyg sustorėjo arba suliesėjo, kad ignoravo, kad liovėsi save prižiūrėti arba prapuldavo ištisoms dienoms grožio salonuose.

Visa tai – niekai. Svarbiausia, kad vyras greta tų moterų jautėsi alkanas, kvailokas, nevykėlis, neįdomus, nepatrauklus, neseksualus. Vienas netgi skundėsi, kad negali ilgiau išbūti namuose. Ten jį slėgė viskas: sienos, kvapai, žodžiai. Tik vargu ar gali slėgti drauge išsirinkti tapetai ir drauge pirkti paveikslai ant sienų. Slegia tai, ką tau transliuoja moteris. Atmosfera, nuotaika, jos požiūris į tave ir elgesys.

reklama

Mano vyras kartą prisipažino: „Tu man suteikei tokį susižavėjimo ir pripažinimo užtaisą, kokio man labiausiai reikėjo. Iki to laiko bandžiau gauti bent kažką panašaus iškart iš kelių moterų, o paaiškėjo, kad tai duoti pajėgi vos viena moteris – tu“.

Kartą mane konsultavo labai protinga dama – tarėmės dėl viršelio knygai. Žinoma iliustratorė, dailininkė animalistė. Pati tuo metu sėdėjo nesusišukavusi, nors laikrodis rodė jau penktą vakaro ir valgė tiesiai iš puodo, mano požiūriu, šiek tiek parūgusią sriubą. Lipnios nuo nežinia kiek kartų išlaistytos arbatos grindys. Kriauklėje styro pavojingai pakrypęs per savaitę susikaupusių neplautų lėkščių bokštas. Ant stalo – kažkokios nuograužos, šukos, apsivėlusios plaukų kuokštais, moteriškas rankinukas, kojinė. Baigusi darbą, moteris pasiskundė, kad jos asmeninis gyvenimas yra lygus nuliui, kad jai į akiratį patenka tik silpni vyrai, visokie menkystos:

-Ir lyg ir atrodo turtingas, verslą turi, tačiau per patį mūsų santykių apogėjų viską ima ir praranda. Paskui, pabrukęs uodegą pasprunka. Ir taip nutiko jau tris kartus.

Ji visiškai neįžvelgė jokių dėsningumų ir nesuprato, jog „jaunikiai“ bėgo nuo jos neatsigręždami, kad išsigelbėtų nuo pražūties.

Vyrai myli mus ne už sugebėjimą sudarinėti žodynus, ne už Korano ar Biblijos išmanymą, ne už kaligrafijos meną, mokėjimą fechtuotis, apjodinėti arklius, dramblius ir tramdyti tigrus. Ne už sugebėjimą groti pianinu ir ne už skanius balandėlius.

Jie myli mus už savo vidinį mikroklimatą. Už tai, kaip ir kuo jie jaučiasi, būdami greta mūsų – herojais ar bailiais, šeimos ramsčiais ar mazgotėmis, karaliais ar klounais.

Šaltinis