Jungtinių tautų antžmogiai nori įvesti "visuotinę teisę į abortą"

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas planuoja artimiausiu metu peržiūrėti tarptautinėje teisėje vartojamą teisės į gyvybę apibrėžimą. Nors būtų tiksliau pasakyti, jog bus svarstoma, kaip prisidengus teisės į gyvybę sąvoka iš valstybių pareikalauti legalizuoti abortus, pagalbą nusižudyti ir eutanaziją.

Galime net nepastebėti, kaip šie „mirties kultūros“ lobistai sugebės pasiekti dar vieną – ir lemtingą – pergalę. Galutinis tekstas bus priimtas artimiausiais mėnesiais.

Tačiau šias manipuliacijas dar galima sustabdyti – palaikykite savo parašu šią Europos centro už teisę ir teisingumą peticiją, stabdančią Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto planą (pasirašyti galima ČIA).

Kodėl tai rimta?

Šis iš 18 ekspertų sudarytas JT Komitetas yra atsakingas už oficialią Tarptautinės pilietinių ir politinių teisių konvencijos (1966) nuostatų interpretaciją.

Ši interpretacija, vadinamosios „Bendrosios pastabos“, turi didelę įtaką įstatymų leidėjams ir nacionalinėms jurisdikcijoms, nes Komitetas turi teisę „vertinti“, kaip valstybės laikosi Tarptautinės pilietinių ir politinių teisių konvencijos sutarties.

reklama

Didžiausią nerimą kelia tai, kad naujai rengiamų „Bendrųjų pastabų“ projekte teigiama, jog aborto prieinamumas neva yra žmogaus teisė pagal 6-ąjį Konvencijos straipsnį, nors pati Konvencija teigia, kad „kiekviena žmogiškoji būtybė turi prigimtinę teisę į gyvybę. Ši teisė turi būti ginama įstatymu. Ir nė iš vieno negali būti savavališkai atimta jo gyvybė“.

Taigi siekdami įtvirtinti būtent tokią nuostatą „Bendrųjų pastabų“ projekto autoriai paneigia bet kokią žmogaus gyvybės apsaugą iki gimimo ir primygtinai reikalauja, kad 168 valstybės, Konvencijos narės,  legalizuotų abortą pagal moters pareikalavimą. Be to, projekte nenurodomos jokios sąlygos ar laikas, kurie ribotų tokią „teisę“ – abortas turi būti atliekamas vos paaiškėjus, kad nėštumas sukeltų moteriai „skausmo ar kančios“ – „fizinės ar mentalinės“.

Be to, šiame „Bendrųjų pastabų“ projekte smerkiami valstybių įsivesti apribojimai, kad abortas būtų prieinamas legaliai, tarsi jie būtų „žeminantys ir nepagrįstai apsunkinantys“. Projekte taip pat teigiama, kad valstybės turi pareigą užtikrinti paauglių galimybę vartoti kontraceptines priemones kaip geriausią būdą apsaugoti moters sveikatą nuo abortų keliamos rizikos.

Ankstesnės, 2015-ųjų metų, versijos „Bendrųjų pastabų“ tekste bent jau buvo pripažįstama, kad valstybės gali pasirinkti priemones, kaip saugoti potencialią žmogaus gyvybę arba negimusių vaikų orumą. Taigi abortas buvo daromas tik išimties tvarka. Tačiau 2016 m. kovą Komiteto dauguma nusprendė panaikinti bet kokią nuorodą į vaiką teigdama, vieno iš jo narių žodžiais, jog „neatrodo būtina minėti vaisiaus teisę į gyvybę“, tarsi žmogaus gyvybė prasidėtų tik nuo gimimo!

Turime paminėti, kad šis „Bendrųjų pastabų“ projektas neatspindi visų komiteto narių įsitikinimų. Diskusijos tarp komiteto narių rodo, kad šis projektas tėra aktyvios mažumos darbas. Vadinasi, yra įmanoma jį pakeisti.

reklama

Šis Bendrųjų pastabų projektas yra akivaizdus bandymas primesti įsipareigojimus, kurių dauguma šalių nuolat atsisakydavo. Dar daugiau – šie nauji „įsipareigojimai“ prieštarauja Konvencijai ir ją pasirašiusių bei ratifikavusių šalių intencijoms.

Autoriai, 1947 m. rengę Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, iš kurios radosi ir Konvencija (1966), diskutavo, nuo kada įsigalioja teisė į gyvybę. Nors ir buvo siūloma garantuoti, kad „kiekvienas turi teisę į gyvybę ir fizinį integralumą nuo pat apvaisinimo, nežiūrint jo ar jos fizinės ar mentalinės būklės“, Kinijos Liaudies Respublika, palaikoma Jungtinės Karalystės ir SSSR, pasiekė, kad aborto praktika būtų toleruojama. Nuo tada Visuotinė žmogaus teisių deklaracija galėjo būti traktuojama kaip sauganti gyvybę ne nuo pat pradėjimo, bet jokiu būdu ne kaip legalizuojanti abortą. Beje, gerbdama vaiko gyvybę ši konvencija draudžia vykdyti mirties bausmę nėščiai moteriai.

Nuo tada dauguma valstybių nuolat atmesdavo Vakarų bandymus tvirtinti, jog neva esama visuotinės „teisės į abortą“, tarkim, per Kairo ir Pekino konferencijas gyventojų, plėtros ir moterų klausimais.

Dabartinis „Bendrų pastabų“ variantas prieštarauja Konvencijos kūrėjų intencijoms, valstybių valiai ir net sutarties tekstui. Jis taip pat sunkiai suderinamas su daugeliu kitų tarptautinių sutarčių.

Kaip galima iš teisės į gyvybę logiškai išvesti teisę į mirtį? Europos Žmogaus Teisių Teismas jau 2002 m. paskelbė, jog tai yra neįmanoma.

Kaip galima ignoruoti negimusio vaiko gyvybę ir žmogiškumą? Net Europos Žmogaus Teisių Teismas niekada nedeklaravo, kad egzistuoja teisė į abortą, nei neigė, kad ir negimęs vaikas jau yra žmogus ir dėl to jam turi būti užtikrinta apsauga.

Taigi šis „Bendrųjų pastabų“ projektas yra kritikuotinas, nes jis atsisako pripažinti, jog žmogus jau egzistuoja dar iki gimdamas , palikdamas jį be apsaugos nuo visokių manipuliacijų ir išnaudojimo, ypač biotechnologinio.

Dar blogiau nuteikia tai, kad šiame dokumente beveik nieko nesakoma nei apie moterų, kurios savo vaikus nori gimdyti, apsaugą, nei apie kūdikių sveikatos apsaugą, o dar mažiau – apie valstybių įsipareigojimą siekti, kad nebeliktų abortų poreikio.

Europos centras už teisę ir teisingumą spalio 6 dieną, paskutinę pastabų pateikimo dieną, įteiks JT Žmogaus teisių komitetui raštišką memorandumą su pasirašiusiųjų parašais (pasirašyti galite ČIA). Komitetui bus perduotas tik memorandumą palaikančių parašų skaičius, o ne pasirašiusiųjų pavardės.

Parengė Daiva Jakubonienė