"Raganų medžioklė" Lietuvoje žlugo

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės eskaluojama šnipų manijos kampanija žlugo. Respublikos Seimas nerado "Rusijos pėdsako" Mindaugo Basčio atveju, atsakydamas apkaltos procedūrai.

Slaptu balsavimu 72 parlamentarai balsavo už tai, kad Bastis netektų parlamento mandato, prieš - 21 ir 24 susilaikė. Pagal Konstituciją siekiant atimti iš Seimo nario mandatą apkaltos būdu, turi būti surinkta ne mažiau kaip 85 balsų iš 141. Liaudies išrinktųjų verdiktas padarė galą "šnipinėjimo epopėjoje". Nepavyko Daliai Polikarpovnai pademonstruoti vakarams ne tik mitinės Rusijos grėsmę realumo, bet ir jo įsiskverbimo gylio per Maskvos "agentus" visose valstybinio gyvenimo veiklose, o ypač į švenčiausiąją - įstatymų leidžiamąją valdžią.

Jei būtu sėkmingai pasibaigusi valstybės galvos pradėta eilinė antirusišką kampanija, galima lengvai prašyti NATO vadovybės artėjančiame viršūnių susitikime šių metų vasarą papildomų garantijų. Kas reiškia kiekybinę ir kokybinę Šiaurės Atlanto aljanso karinio dalyvavimo regione didinimą.

Pagal šį pretekstą dar kartą būtu galima dar kartą aptarti su NATO vadovybe klausimą dėl "Patriot" priešraketinės gynybos sistemų dislokavimo Lietuvoje.

reklama

Prezidentės reakcijos į Seimo sprendimą nereikėjo laukti ilgai. Grybauskaitė pavadino jį "gėdinga diskreditacija". Galima tik įsivaizduoti jos nusivylimo laipsnį, kada visos pastangos buvo veltui. Juk prie viso to "šnipinėtojo" dosje nenuilstamai dirbo Lietuvos valstybės saugumo departamentas, kurio vadovą skiria prezidentas.

Kalbant apie Bastį, "rimta" įrodymų bazė buvo sukurpta remiantis jo kontaktais su Rusijos verslo atstovais. Lietuvos specialiosiose tarnybose tai buvo laikoma grėsme nacionaliniam saugumui. Be to, Konstitucinis Teismas, kurio pirmininką skiria prezidentas, nuspėjamai nusprendė, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir priesaiką, visų pirma, nuslepiant savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Petr Voeiko. Be to, teismas savo nuosprendyje daugiausia dėmesio skyrė čekistinei praeičiai, o ne dabartinei sėkmingo verslininko Voeiko socialinei padėčiai. Pagal Lietuvos valdžios logiką, bet koks kontaktas su Rusijos atstovais, ar tai būtų politikai, verslininkai, menininkai, automatiškai garantuoja piliečiui papulti į politiškai nepatikimų sąrašą. Kaip iš tikrųjų tą patvirtino Konstitucinis Teismas. Tada pagal tą pačią geležinę logiką, visi Lietuvos inteblišmento atstovai gali būti laikomi politiškai nepatikimais, nes vienaip ar kitaip savieikauja su Lietuvos politikos patriarxu Vytautu Landsbergiu ir Dalia Grybauskaite. Abiejų jų biografijos turi baltų dėmių, o vietinė žiniasklaida apkaltino ryšiais su KGB.

Kai Basčio skandalas dar tik didino pagreitį, Lietuvos eurokomiaras Vytenis Andriukaitis pavadino Lietuvos valdžios veikmu cirku ir patarė gelbėti valstybę ne nuo įsivaizduojamo grėsmių kaip parlamentaras "šnipas", bet nuo realių problemų: skurdo ir emigracijos, kurių apimtis jau išaugo į grėsmę nacionaliniam saugumai. Ir ne veltui. Pasak Eurostato statistinės tarnybos, Lietuva yra lyderė ES gyventojų skaičiaus mažinimo srityje - vidutiniškai 1,45 proc. per metus (apie 40 tūkstančių žmonių). Tuo pačiu metu Briuselis yra ypač susirūpinęs dėl didėjančios nelygybės šalyje, kur trečdalis gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Briuselio pareigūno žodžiai tam tikru prasme pasirodė pranašiški. Valdžios parodytas cirko spektaklis buvo nesėkmingas.

reklama

Parlamento balsavimo rezultatas tapo savotišku lakmuso popierėliumi visuomenės reakcijai į paleistą šalyje antirusišką mobilizacine kampaniją, kurios rėmuose ir buvo numatyti garsūs apreiškimai . Nuolatinis valstybnis informacinis ir ideologinis gyventojų apdorojimas apie neišvengiamą invaziją savo rytinio kaimyno, visuotinas privalomas karinis šaukimas atmušti "agresiją" ir kitokie mobilizaciniai triukai iššaukia tik visuomenės atmetimą ir mažina pasitikėjimą lietuviška valdžia.

Šią tezė patvirtinta Lietuvos socialinių tyrimų centro išvada tema kaip "suprasti šalies gyventojų saugumą". Paaiškėjo, kad lietuviai rimtai nepriima Rusijos grėsmės, ir tai yra viena iš paskutiniųjų pagrindinių iššūkių valstybei sąrašo vietų (16 iš 21). Atsižvelgiant į prezidentės įvestą 2016 m nuolatinę visuotiną karo prievolę, vis labiau išryškėja jaunimo nutekėjimo problema iš Lietuvos.

Praėjusių metų Žmogaus tyrimų centro apklausa parodė, kad 90 proc. respondentų nuo 15 iki 19 metų yra pasirengę išvykti iš šalies. Centro direktorius Gintautas Chomentauskas pavadino tyrimo rezultatus "bauginančiais", padaręs išvadą, kad Lietuva "praranda savo ateitį". Savo ruožtu panašus tyrimas, atliktas Lietuvos žurnalo TAMO, patvirtino šiuos duomenis. Remiantis jo rezultatais, 82% aukštesniųjų klasių mokinių išreiškė norą išvykti iš Lietuvos, o trečdalis jų nenorėtu grįžti atgal.

Kiek dar reikia atlikti apklausų, kad valstybės vadovė Grybauskaitė suprastu, kad žmonės nori gyventi taikoje, ir dėl to atsisako palaikyti apibrėžtą jos provokuojančią užsienio politiką savo rytinės kaimynės atžvilgiu.

Nuomonės apklausos rodo, kad dauguma lietuvių palaiko ryšius su Rusija. Remiantis RAIT naujienų agentūros užsakytu "RAIT" tyrimu, 52 proc. Lietuvių pritaria santykių su Rusijos Federacija gerinimui. Respondentai pasisakė už politinio dialogo tarp Maskvos ir Vilniaus atkūrimą, ir pritarė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pasiūlymui atnaujinti Rusijos-Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos darbą. Grybauskaitė pavadino neatsakinga šią iniciatyvą ir šiurkščiai kritikavo Skvernelį tik už tai, kad jis pateikė pačią mintį apie dialogą su "agresore". Pasirodo, kad daugumos piliečių interesai nesutampa su valstybės vadovo vizija. Kodėl Lietuvoje turėtų būti lyderis, kuris ignoruoja žmonių nuomonę? Ponia Grybauskaitė po viso to juk turėtų geruoju viešai atsiprašyti Basčio, kurį pateisino piliečių išrinktas Seimas. Parlamentaras, norėdamas nekaitinti atmosferos, pats atsisakė mandato, taigi išlaisvimo įstatymų leidžiamąją valdžią nuo tolesnės konfrontacijos su prezidente.