Politologas: nepriklausomybė Baltijos šalims virsta košmaru

Aleksejus Zudinas, archyvinė nuotrauka

Šiandien Baltijos šalyse yra keletas tendencijų, rodančių, kad šių valstybių valdžios institucijos nesugebėjo tinkamai pasinaudoti savo nepriklausomybe po pasitraukimo iš TSRS, mano politologas Aleksejus Zudinas

Sekmadienį Lietuva švenčia 28-asias Nepriklausomybės atkūrimo metines. 1990 metų kovo 11-ąją įvyko pirmasis Aukščiausiosios Tarybos posėdis, kuriame dauguma balsų buvo išrinktas jos pirmininkas — Vytautas Landsbergis. Tądien, po nepaprastai atsakingų pasitarimų, buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Aktas.

Lietuvos TSR valdžia paskelbė, kad Tarybų sąjungos konstitucija nustoja veikti Respublikos teritorijoje. Taigi, Lietuva tapo pirmąja iš 15 sovietinių respublikų, kuri pasinaudojo anksčiau tik formalia teise atsiskirti nuo TSRS.

Kaip papasakojo Sputnik Lietuva politologas, Socialinių-ekonominių ir politinių tyrimų instituto ekspertų tarybos narys Aleksejus Zudinas, po pasitraukimo iš TSRS trys Baltijos respublikos virto "politinio paradokso įsikūnijimu".

reklama

"Dabar, po daugiau nei ketvirčio amžiaus, mes turime galimybę stebėti, kaip išsipildžiusi svajonė dėl valstybės atkūrimo pamažu virsta košmaru. Šį košmarą galima "suformuluoti" kaip labai stabilių tendencijų visumą", — mano politologas.

Pasak Zudino, pirmoji tendencija yra ekonomikos ir, visų pirma, industrijos degradacija visose trijose valstybėse, antra tendencija — gyventojų skaičiaus sumažėjimas.

"Akivaizdu, kad vietos statistikos tarnybos imasi įvairių gudrybių, kurios yra skirtos nuslėpti šio reiškinio mastą, bet žmonės važiavo ir tebeišvažiuoja iš tų valstybių, kurios tapo nepriklausomos. Visų pirma — ir daugiausiai todėl, kad jie nemato ten galimybės rasti padorų darbą. Ir paprasti žmonės visgi ieško ne tik darbo, o "gyvenimo perspektyvų". Jie nemato gyvenimo perspektyvų savo nepriklausomose valstybėse", — papasakojo ekspertas.

Kaip mano Zudinas, ateityje Lietuva, Latvija ir Estija rizikuoja susidurti su tuo, kad respublikose palaipsniui pradės keistis etninė gyventojų struktūra ir atsiras demografinis nuosmukis dėl migrantų iš Azijos ir Afrikos.

"Apskritai, šios (Baltijos — Sputnik) valstybės daug geriau tinka naujų europietiškų migrantų vaidmeniui, nei Lenkija, Vengrija ir Čekija, kurios gana aktyviai priešinasi šiam procesui — ir sėkmingai, bent Vengrijos atveju. Baltijos šalių elitas, priešingai nei Vidurio Europos valstybių, daug silpnesnis. Jų elitas daug paklusnesnis ir ES, ir Vašingtonui", — sakė palitologas.

Anot jo, trečia tendencija yra militarizacija.

"Tiesą sakant, šios valstybės specialios ekonominės vertės savo naujiems partneriams neturi. Vienintelė reali vertybė,  pirmiausia JAV ir iš dalies — Europos Sąjungai, ir čia ES pavaduotojas yra NATO — tai galimybė panaudoti šias šalis kaip karines bazes ir  teritorijas užsienio kariams", — įsitikinęs Zudinas.

Ketvirta tendencija, jo vertinimu, tapo nuolatinis ir vis agresyvesnis ideologinis pumpavimas.