Tipiški nelaimingų žmonių įpročiai

Mes siekiame laimės. O įpročiai turi didelę įtaką gyvenimui, ypač tie, kurie tiesiogiai įtakoja laimę (ar jos nebuvimą). Yra didžiulis skirtumas tarp klinikinės depresijos ir chroniško jausmo, kad esi nelaimingas. Depresija – tai psichikos sutrikimas, tuo tarpu laimės deficitas – nuostata, įsitikinimas, kurį dažniausiai suformuoja gyvenimo stilius. Tačiau tiek laimės deficitą, tiek depresiją galima diagnozuoti ir gydyti. Žemiau pateikiamas sąrašas tų įpročių, kurie gali padaryti jus nelaimingais, bei patarimai, kaip jų galima būtų išvengti.

Skundai. Laimingi ir sėkmingi žmonės beveik niekada nesiskundžia. Chroniškai nelaimingi, priešingai, visada skleidžia negatyvą, net jeigu juos supa laimingi žmonės. Gyvenime susiduriame su įvairiomis situacijomis ir visiškai nesvarbu, norime mes to, ar nenorime – niekur nuo to nesidėsime. Vietoje to, kad pradėtume aimanuoti ir skųstis, verčiau susifokusuokime ties sprendimų ieškojimu.

Kritika savo ir aplinkinių adresu. Mūsų savivertė priklauso nuo to, kaip patys į save žvelgiame. Savigarba – neatskiriamas laimės komponentas, mes visi turime teisę savimi didžiuotis. Svarbu suvokti padarytas klaidas, susitaikyti su jomis, atsižvelgti į jas ir eiti toliau, neįklimpstant į negatyvias mintis. Be to, labai svarbu gerbti kitų žmonių ypatumus ir pripažinti jų teisę laimingai gyventi be nepagrįstos kritikos iš jūsų pusės.

reklama

Gyvenimas ne pagal galimybes. Gyvename materialistinėje visuomenėje, mus iš visų pusių bombarduoja naujų automobilių, telefonų ar kredito kortelių reklama, žadanti palengvinti gyvenimą ir užtvindyti jį malonumais. Net negalvokite visu tuo tikėti. Taip, naujas daiktas sukels trumpą pasitenkinimą, tačiau tos emocijos ilgai netruks. Ar girdėjote tokį terminą „atgailaujančio pirkėjo sindromas“? Pavadinimas kalba pats už save. Vietoje to, kad pirktumėte vis naujus ir naujus daiktus, geriau užsiimkite sportu, paskaitykite, nueikite pasivaikščioti – darykite bet ką, kas suteiks jums malonumą ir neįklampins į skolas.

Negatyvios priklausomybės. Gero po truputį: maisto, alkoholio, pramogų. Problemos prasideda tada, kai šie dalykai užima centrinę vietą gyvenime. Gaila, bet daugybė puikių žmonių pasitraukė iš gyvenimo nuo tokių pražūtingų priklausomybių kaip alkoholis ar narkotikai. Kaip jų atsikratyti ir kaip užkirsti joms kelią? Viskas paprasta – išsikelkite sau tikslą ir užsiimkite tuo, kas patinka.

Apgailestavimai dėl praeities. Apgailestavimas ne tik beprasmiškas, bet ir pavojingas. Tyrimai rodo, kad nuolatinės negatyvios mintys apie praeityje priimtus sprendimus sukelia chronišką stresą ir depresiją. Kaip rašo žurnalas Psichology Today, yra keturi būdai susidoroti su apgailestavimu: mokytis iš savo klaidų, bet neužsiciklinti ties jomis, paleisti situaciją, jeigu nieko nebegalima pakeisti, neprisiimti sau dėl visko kaltės ir išmokti pažvelgti į situaciją iš teigiamos pusės.

Jaudinimasis dėl rytojaus. Mes negalime žinoti, kas laukia ateityje. Tai neturi atimti iš mūsų situacijos kontrolės, greičiau atvirkščiai. Viską, ką galime dabar – gyventi dabartyje, ugdyti sugebėjimus ir talentus, kurie leis pasijausti laimingais. Sutikti sunkumus savo kelyje ir juos paleisti. Džiaugtis viskuo, kas gražu. Visa tai galime padaryti, kai gyvename dabartimi.

reklama

Baimės. Baimė daro mus nelaimingais. Kad pilnai tai suvoktume, turime gyventi čia ir dabar. Neleiskite, kad baimė, jog įvyks kažkas nežinomo, neišvengiamo, sugadintų gyvenimą. Baimė – tai negatyvaus mąstymo procesas, dažniausiai vykstantis pasąmonėje. Atminkite, kad tikrasis jūs – tai ne jūsų baimės, jaudinimasis, nerimas ir ne kitos negatyvios mintys.

Atidėliojami tikslai. Įklimpti į rutiną pakankamai lengva, tam nereikia jokių pastangų: darbas, valgis, miegas, pora dienų išeiginių. Jeigu nenukreipsime savo talentų realiems tikslams siekti, reiškia, potencialiai atsisakysime nuo jų net nepabandę realizuoti. Sunkiausias dalykas siekiant tikslo – žengti pirmą žingsnį. Savo galimybes mes suprasime ir pamatysime tik tada, kai apgalvosime būtent šį pirmąjį žingsnį.

Paskalos. Niekas taip neformuoja nepasitikėjimo savimi kaip paskalos. Na, kam, pavyzdžiui, laimingam ir savimi pasitikinčiam žmogui švaistyti laiką veiklai, kuri neduoda absoliučiai jokios naudos? Teisingai – tai visiškai beprasmiška. Skleisti paskalas – visiškai ne tas užsiėmimas, kuriuo gali užsiimti suaugęs žmogus, kuris stengiasi pagerinti savo ar svetimą gyvenimą.

Kaupiamas pyktis. Kaip ir kitos negatyvios emocijos, pyktis – visiškai nereikalinga našta. Visi kartais stebime blogai besielgiančius žmones ir tai mums gali sukelti pyktį. Tačiau atminkite: esmė – ne kitų žmonių elgesyje, o jūsų laimėje. Atleiskite, pamirškite ar tiesiog ignoruokite tokias situacijas.

Prasta mityba. Suvalgę kažką kenksmingo, pajaučiame trumpą pasitenkinimą. Tačiau visa tai laikina, kadangi nesveikas maistas skatina svorio didėjimą, gadina sveikatą, sukelia depresiją, mažina energiją ir produktyvumą. Subalansuota dieta duos priešingą rezultatą – daugiau energijos, sveiką svorį, padidėjusį protinį aktyvumą ir produktyvumą. Maitinkitės teisingai ir imsite ne tik atrodyti, bet ir jaustis kuo puikiausiai.

Problemų komplikavimas. Kai jaučiamės nelaimingi ar nepatenkinti, pirmoji reakcija visada būna emocinga. Paprasčiau tariant, iš musės išpučiame dramblį. Vietoje to geriau žengti žingsnį atgal, objektyviai pažvelgti į situaciją, be emocijų, ir susikoncentruoti ties sprendimu.

Pagal