Nebeliko normalių vyrų

Ar esate sutikę merginų (o gal tai jūsų atvejis?), kurios pastoviai transliuoja idėją, kad normalių vyrų nebeliko, visus normalius jau išgraibė, o jai, tokiai gerai, jaunai ir gražiai, nebeliko nieko padoraus?

Išsiaiškinkime, kas tai per reiškinys.

Merginai dar nuo vaikystės mama, močiutė, galbūt draugės kala į galvą, kad:

• Reikia tekėti, kol jauna, nes paskui nebūsi niekam reikalinga;
• Jeigu dabar neišsirinksi jaunikio – visus normalius išgraibstys kitos, liks tik alkoholikai ir banditai;
• Gerą vyrą reikia pačiai išsiauklėti, dėl to reikia griebti jauną – paskui bus per vėlu…

Ir dar daugybė priesakų, kurie veda į tai, kad neištekėjusi iki 20-25 metų mergina jaučiasi atsidūrusi tragiškoje situacijoje – laiku nepasirūpino ir viskas, traukinys nuvažiavo, visus normalius išgraibstė.

reklama

Be tokių nuostatų įmanoma situacija, kai mergina dėl kažkokių priežasčių bijo santykių, vengia jų, o išoriškai tai pasireiškia kaip išrankus maksimalizmas: normalių nėra, o šlamštas man nereikalingas…

Ir štai toji mergina gyvena savo gyvenimą ir pastoviai sutinka vien neigiamus herojus, agresorius ar dar kažkokius neaiškius tipus, kas lyg ir patvirtina išmintingos mamos „šventus priesakus“ ir jos pačios gilumines baimes. Be to, įsitvirtins mintis, kad gerus išties jau išgraibstė, o jai beliko atliekos, ji nebeturi iš ko rinktis.

Tokiame fone gali pradėti formuotis vidinis atsisakymas nuo santykių su lozungu „geriau būsiu viena, o ne su kuo pakliuvo!“

Ir čia norėčiau atkreipti dėmesį į štai ką. Mergina neneigia, kad egzistuoja „normalūs“ vyrai. Kadangi taip ir yra. Tačiau būtent ji sukuria sau pačiai tokią realybę ir tokį gyvenimą, kad dėmesį atkreipia tik į blogus personažus. Dėmesys susifokusuoja ties neigiamais herojais, būtent juos pradedame visur ir visada pastebėti, nepraleidžiame nė vieno iš jų, o štai visų kitų mūsų dėmesys jau nebeaprėpia. Kitokių nebematome.

Ir kad būtų sulaužytas šitas užburtas ratas, būtina keisti požiūrį, išsilaisvinti iš kenksmingų minčių ir nuostatų nelaisvės, atverti savo pasaulį tam, ko taip norisi – paprasčiausiai leisti tam įvykti.

Šaltinis