Lietuva drąsiai atsisakė žaislinių "mandagių žmonių"

Kareivelis mandagūs žmonės, archyvinė nuotrauka

Respublikos valdžios institucijos uždraudė kareivėlių "Mandagūs žmonės" pardavimą; Vilniuje mano, kad juose "užfiksuotos Krymo aneksijos akimirkos" ir ketina priešintis Rusijai "informaciniame kare"

Jei jūs vykdote nesutaikomą kovą su Rusija, bent kartais turite laimėti. O tai sunku. Ypač, jei priešas neatvyko į mūšį. Nes jis apie jį ir nežino. Štai ir tenka patiems kažkaip išsisukinėti, rašo radijo Sputnik autorius Petras Malejevas.

Galite prisiminti vaikų lavinamuosius konstruktorius? Kas antram jie lavino ne tai, kas buvo numatyta. Ir štai kodėl: dovanos įteikimo dieną arba pirmojo surinkimo metu buvo prarasta viena reikalinga ir svarbi įvorė. Be jos surinkti norimą sraigtasparnį, sunkvežimį ar kraną buvo neįmanoma. Bet kadangi padovanota — žaisk.

reklama

Periodiškai jauno techniko rankose atsirasdavo kai kurie neaiškūs agregatai ir inovaciniai konstravimo įrenginiai. Užuot lavinę suvokimą "ką, kur ir kam", smegenys spręsdavo problemas "kas dar čia gali būti prisukta" ir suteikdavo naujai konstrukcijai prasmę. Galų gale, prarandant nuoseklumą ir sugebėjimą sekti tam tikru planu, buvo treniruojamas sugebėjimas šiuos planus sugriauti. Ir vaizduotė kirto virves, pasileisdama į ilgą kelionę.

Ypatingai fantazijos galėjo išdykauti žaidžiant vaidmenų žaidimus, kurių herojai buvo tvarkingai sudėti ar vaikų kambaryje išmėtyti plastikiniai, geležiniai ar net tvirti alaviniai kareivėliai. Jauna vaizduotė tapdavo savo pirmojo serialo scenarijaus autoriumi. Pasikeisdavo vietos, sąlygos ir aplinkybės. Nekintamas buvo tik herojų gyvenimo kelias: neraiškus, visą laiką krentantis. Tie, kurie dėl vaikiško neatsargumo tapdavo herojais su apribotomis  galimybėmis, žūdavo pirmai patogiai progai pasitaikius. Mėgstamiausias herojus, paprastai turintis savo vardą, niekada nemirdavo. Iš bet kokios kablios padėties jis išeidavo nenukentėjęs, tuo parodydamas, kad žaidimai dar nebaigti ir serialas turės tęsinį.

Gerai, prisiminėme ir gana. Juo labiau kad mano metų derlius išaugo ir subrendo. Daugelis pasikeitė į labai rimtus žmones, bent jau su rimtomis vedo išraiškomis ir tvirtu kūno sudėjimu. Kažkas netgi pavirto valstybės vadovu, todėlžiūrėti suraukus antakius turi iš pareigos. Tačiau vis tiek pasilieka pojūtis, kad mes stebime tą patį vaikų serialą tik su suagusių žmonių susirūpinusiais veidais. Taigi, surinksime raukšles į kumštį ir pereisime prie kitos naujienos su kaip galima stipriau surauktais antakiais.

reklama

Lietuvos valdžia palaiko draudimą prekiauti prekėmis, "kurių tikslas yra skatinti karą, teigiamą požiūrį į agresiją prieš kitas valstybes arba bandymas pakenkti valstybių suverenitetui".

Ar manote, kad kalbame apie kompiuterinius žaidimus? Ne. Tai apie vaikų žaislus — kareivėlius  "Mandagūs žmonės". Dar kelios citatos: "aptikti vaikų žaislai, kuriuose užfiksuotos Krymo aneksijos akimirkos, o tai lemia teigiamą požiūrį į tokius okupacinius veiksmus". Ir "tikslas yra užkirsti kelią dezinformacijos plitimui ir informaciniam karui, kurį vykdo nedraugiškos Lietuvai šalys tokių priemonių pagalba".

Kaip matote, viskas yra labai rimta. Klastingas Kremliaus režimas, praradęs viltį susirasti sąjungininkų tarp suaugusiųjų, naudoja netradicinius ginklus ir bando užvaldyti augančių žmonių protus. Ir nors užtvara yra patikima, vinys įkalti ir užlenkti, Maskvos agentai vis tiek prasiskverbia ir prasiskverbia kaip pelės. Tačiau tvirta alavinė Lietuvos vyriausybė pasirengusi jų invazijai. Įstatymų spragtukai jau pastatė po egle Pantalonę, kaminkrėčius, būgnininkus ir kitas įvairias lėles. Jau galima įjungti Čaikovskį.

Gerai, kad pastaruoju metu Baltijos šalyse labai rūpi patriotinis ugdymas. Reikia galvoti apie tai, kad žaislai vystytų patriotizmą. Čia svarbiausia, kad nebūtų kaip su tuo konstruktoriumi ir įvore: reikėjo lavinti vieną, o išsivystė kita. Įvorė yra visko pagrindas. Todėl kiekvieną dieną čia "prakišama"  Rusijos agresija. Neapykanta Rusijai puikiai koreliuoja, bent žodžiais, su meile savo šaliai. Rezultatas tas, kad visuomenė, sugniauždama kumščius nuo teisingo pykčio, ne, ne, bent kartą per dieną įjungs Rusijos kanalą. Laukia ji, kad vieną nuostabią akimirką taip pat pradės groti Čaikovskis, tik gros kita melodija. Jūs veltui juokiatės — jei  buvo vieną kartą, bus ir daugiau — tikėjimas rusena. O šie kareivėliai… Jei skiriamas toks didelis dėmesys grėsmėms, tai reikia nors kartais ką nors nugalėti. Ne kareivius, tai bent kareivėlius.