Psichiatro laiškas jauniems žmonėms apie 50 pilkų atspalvių

Labai taiklus straipsnis, paaiškinantis degradatyvią logiką, kurios pagalba masėms yra pardavinėjama pornogorfiją už "erotikos kainą". Žmonės pronografiją viešumoje priima neigiamai, ji lieka paslėpta kartu su purvinais apatiniais. Bet štai liberasto-pedofilinės vakaroidinės "kultūros" platintojai, surado būdą, kaip padaryti pornografija tokiu pat kasdienišku reiškiniu, kaip sudoku galvosūkiai ir meilės teleserialai.

Kam to reikia?

Kaip visada, dėl milijono priežasčių, kurių svarbiausios - dvi:

1. pinigai - juk pornoindustrijai irgi norisi maksimaliai išplėsti savo targetgrupo ribas;
2. visuomenės ir individo degradacija - o čia daug rimčiau, negu purvini popiergaliai. Pati idėja daugmaž atitinka klasikinį paaiškinimą apie tai, kad "Girtą liaudį lengviau valdyti".

Šiuo atveju, lengviau valdyti yra gyvuliškų instinktų ir amžino noro padirginti savo lytinius organus kamuojamus žmogaus pavidalo galvijus. Tokiems nereikia nei aukštų idealų, nei kovos už teisingumą, tokie nebandys pasipriešinti - jie reikalaus tik vieno: pasi... ir dar pasi... ir dar. Būtent todėl pedoliberoidai įvedinėja "seksualinį švietimą" vaikų darželiuose, būtent todėl visas gliancas persunktas gašlumu, būtent todėl ištvirkavimas, pasileidimas ir paprasčiaus kurvizmas pateikiami kaip "laisvo", "nesusikausčiusio" ir "faino" gyvenimo atributrai.

Todėl labai malonu skaityti šito taip aktyviai reklamuojamo ir kišamo mus šūdo kritiką iš racionalios pozicijos.

reklama

LDiena.lt 

Lietuviškas šūdelitis gavo pornuškės... vaje, kiek laimės...

Nėra nieko pilko „Penkiasdešimtyje pilkų atspalvių“. Ten viskas juoda.

Aš padedu žmonėms, kurie yra sulūžę iš vidaus. Užduodu klausimus ir atidžiai klausausi atsakymų.

Vienas dalykas, kurį supratau, kad jauni žmonės yra visiškai sutrikę dėl meilės – kaip ją atpažinti ir išlaikyti. Jie priima klaidingus sprendimus, kurie atneša labai daug skausmo.

Nenoriu, kad kentėtumėte kaip žmonės, kuriuos priimu savo kabinete, todėl įspėju jus dėl naujo filmo, pavadinto „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“. Net jei ir nematėte filmo, ši nuodinga žinutė miega mūsų kultūroje ir gali išauginti nuodingų idėjų mūsų galvose.

„Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ yra išleidžiama Valentino dienai, todėl manysite, kad tai romantinis filmas, bet nesuklyskite. Iš tiesų filmas yra apie ligotus ir pavojingus santykius, pilnus fizinės ir emocinės prievartos. Tai gali atrodyti žavu, nes aktoriai įspūdingi, turi brangias mašinas ir lėktuvus, taip pat filme dainuoja Bejonce. Jūs galite pamanyti, kad Christianas ir Ana yra šaunūs, o jų santykiai – priimtini.

Nesileiskite manipuliuojami! Žmonės, kūrę filmą, tiesiog nori jūsų pinigų, jiems tikrai nerūpi nei jūs, nei jūsų svajonės.

Prievarta nėra žavinga ar šaunu. Tai jokiomis aplinkybėmis nėra priimtina.

Štai ką jums reikia žinoti apie „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“: vaikystėje Christianas Grey‘us buvo siaubingai apleistas. Jis sutrikęs dėl meilės, nes niekada jos iš tikrųjų nebuvo patyręs. Jo galvoje meilė yra sumišusi su blogais jausmais, kaip skausmas ir gėda. Christianas mėgaujasi galėdamas žeisti moteris įvairiais keistais būdais. Anastazija yra nesubrendusi mergina, kuri eina iš proto dėl Christiano išvaizdos ir turtų, nemąstydama pildo visus jo norus.

Realiame pasaulyje ši istorija pasibaigtų blogai – Christianas atsidurtų kalėjime, o Ana – prieglaudoje arba lavoninėje. Arba Christianas ir toliau muštų Aną, o ji vis kentėtų. Bet kuriuo atveju jų gyvenimai nesusiklostytų kaip pasakoje. Patikėkite manimi.

Kaip gydytojas raginu jus nežiūrėti „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“. Susipažinkite su informacija, faktais ir pasidalinkite tuo su savo draugais.

Štai keletas pavojingų idėjų, kurias skatina „Penkiasdešimt pilkųjų atspalvių“:

reklama

Merginos nori tokių vaikinų kaip Christianas, kurie jas varinėtų ir šiurkščiai elgtųsi.

Ne! Psichologiškai sveika moteris vengia skausmo. Ji nori jaustis saugi, gerbiama, taip pat jai svarbus vyro, kuriuo galima pasitikėti, rūpestis. Ji svajoja apie vestuvinę suknelę, o ne antrankius.

 Vaikinai nori merginų kaip Anastazija, kurios yra drovios ir nesaugios.

Netiesa. Psichologiškai sveikas vyras nori moters, kuri gali apginti save. Net ir tokiu atveju, jei pats suklystų, norėtų moters, kuri jam galėtų padėti grįžti į vėžes.

 Anastazija būti sužeista pasirenka laisvu noru, todėl niekas negali teisti jos sprendimo.

Trūkinėjanti logika. Žinoma, Anastazija turėjo laisvą valią rinktis – ir pasirinko taip, kad save nuskriaustų. Tačiau savidestrukcinis sprendimas nėra teisingas.

 Anastazija su Christianu susijusius sprendimus priima sąmoningai. 

Abejotina. Christianas visada aprūpina Anastazija alkoholiu, kas ir paveikia jos sprendimus. Taip pat Anastazija su Christianu tampa seksualiai aktyvi, tai yra jos pirma patirtis, nors ir įvykusi iškart jį sutikus. Neurologija sako, kad ankstyvi intymūs santykiai sukelia prisirišimo ir pasitikėjimo jausmus, kol dar žmogus nėra įsitikinęs, ar partneris to nusipelnė. Seksas yra galinga patirtis, ypač pirmąjį kartą. Galiausiai Christianas manipuliuoja Anastazija, priverčia ją susitarti, kad niekam nesakys, jog Christianas yra prievartautojas. Alkoholis, seksas, manipuliacija – tikrai nėra apmąstyto ir nešališko sprendimo ingredientai.

 Christiano emocinės problemos yra išgydomos Anastazijos meilės.

Taip gali būti tik filmuose. Realiame pasaulyje Christianas nė kiek nepasikeistų. Jei Anastazija išsipildytų, padėdama emocinių sutrikimų turintiems žmonėms, tuomet ji taptų psichiatre arba socialine darbuotoja.

 Gerai eksperimentuoti su seksualumu.

Galbūt tai yra gerai suaugusiems žmonėms, turintiems sveikus, ilgalaikius, patvirtintus, monogamiškus santykius, dar vadinamus santuoka. Kitaip jūs rizikuojate seksualiai plintančiomis ligomis, neplanuotu nėštumu, seksualine prievarta. Išmintinga būti atsargiam ties tuo, ką prisileidžiate arti, tiek fiziškai, tiek emociškai, nes kartais vienas susidūrimas gali išmesti jus iš vėžių ir amžiams pakeisti jūsų gyvenimą.

Iš esmės „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“ idėjos yra pavojingos, gali sukelti sumaištį ir pastūmėti klaidingų sprendimų apie meilę link. Yra daugybė skirtumų tarp sveikų ir nesveikų santykių, tačiau filmas šiuos skirtumus „išplauna“, todėl žmogus pradeda abejoti: „Kas yra sveika santykiuose? Kas yra liguista? Yra tiek daug pilkų atspalvių, aš nebesu tikras.“

Paklausykite, dabar kalbama apie jūsų saugumą ir ateitį. Nėra vietos abejonei: intymūs santykiai, į kuriuos įeina smurtas, ar priimtas bendru sutarimu, ar ne, tai bet kuriuo atveju nepriimtina.

Yra balta ir juoda. Nėra pilkų atspalvių. Nė vieno.

 Iš catholiceducation.org vertė Vaiva Lanskoronskytė