Neonacizmo klestėjimas Baltijos šalyse

SS legionerių eitynės Rygoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertai papasakojo, kodėl Europoje, ypač Baltijos šalyse, pasireiškia neonacizmas ir ar įmanoma su juo kovoti

Lapkričio 9 dieną minima Tarptautinė diena prieš fašizmą, rasizmą ir antisemitizmą. Būtent šią naktį 1938 metais Vokietijoje ir Austrijos teritorijos dalyje įvyko masiniai žydams priklausančių vitrinų, parduotuvių, kavinių ir namų siaubimai. Taip apt buvo užpultos dešimtys sinagogų, o į istoriją ši data įėjo kaip "Krištolinė naktis" — dėl sudaužytų vitrinų stiklo šukių, kuriomis buvo nusėtos miesto gatvės. Tačiau istorija moko ne visus, ir beveik po aštuonių dešimtmečių neonacizmas vėl kelia galvą.

Europa nenori pastebėti

"Europoje neonacizmo  mūsų dienomis labai mažai. Toje pačioje Vokietijoje pagrindiniai vaikėjai arba kali, arba yra po nepalaujama teisėsaugos institucijų kontrole. Žinoma, dešinieji radikalai yra beveik kiekvienoje Europos šalyje, tačiau reikia suprasti, kad jų nėra valdžioje. Bet  neonacizmas klesti Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje. Daugiausiai tai vyksta dėl to, kad kiekvienoje iš šių šalių po Sovietų Sąjunga žlugimo reikėjo kurti savo nuosavą tautinį identitetą, o ką jie galėjo pasiimti kaip atskaitos tašką? Baltijos šalių atveju tik nežymią dvidešimties metų savo egzistavimo istoriją limitrofų formate. Nieko kito jos neturėjo", — sako rusų rašytojas ir visuomenės veikėjas Armen Gasparian.

reklama

Auganti karta nuoširdžiai tiki, kad tai yra tikri tautos herojai, o tuo pačiu vyksta neonacizmo nublukimas. Juk kas įtraukta į šio žodžio sąvoką — tai žmonės, kurie neslėpė savo revanšizmo iki 1945 metų gegužės 9-osios Vokietijoje egzistavusios politinės sistemos atžvilgiu. Jei pažvelgsime, tai visi požymiai, kurie iš pradžių buvo įtraukti į vokiečių neonacizmo sampratą, dabar yra Baltijos šalyse".

reklama

Kovoti su šia situacija, rašytojo nuomone, labai sunku, nes trijų Baltijos šalių valdžia renkasi savo nacionalinių didvyrių, su kuriais išaugo ne viena piliečių karta, už šalies ribų negarbinti, o visą literatūrą apie juos leisti tik nacionalinėmis kalbomis. Kai apie tai kalba Rusija, Europoje tokie pareiškimai priimami su nepasitikėjimu, ir jų net  nesiklausoma. Sustabdyti neonacizmo atgimimą Baltijos šalyse galėtų griežtas įstatymas, bet niekas to padaryti nedrįs. Kol  "sugrius per 25 metus pastatyta ideologija, kuri teigia, kad dėl visko kaltas Rusija".

"Europos Sąjunga aiškiai nesupranta, kas ten vyksta. Paskutinė istorija — Latvijos gynybos ministerijoje pareiškė, kad "Bauska gynėjai" išgelbėjo Rygą nuo sunaikinimo. Kaip tai suprasti: planų sunaikinti Rygos Raudonoji armija neturėjo, kaip ir bet kurio kito miesto. Bet kas tokie "Bauska gynėjai"? Juk labai lengva pasakyti — tai mūsų nacionaliniai herojai. Tačiau tai karo nusikaltėliai, kurie darė nusikaltimus žmoniškumui. Be to, Niurnbergo karinio tribunolo formuluotėje — Latvijos, Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos teritorijoje. Ir kas? ES apsimetė, kad nieko neįvyko. O ginčytis beprasmiška, nes pasakys — Rusija kalba nesąmones, Baltarusijai vadovauja paskutinis Europos diktatorius, Izraelis trimis ketvirtadaliais rusų tauta, kuri infiltruota Kremliaus agentūra, o Lenkija vėl drumsčia vandienį", — apibendrina Gasparian.

Neonazizmas — dirbtinė savoka

"Taip, iš tiesų fašizmas tradicinėje Antrojo pasaulinio karo nacių formoje egzistuoja ir kelia galvą. Tačiau jei būti sąžiningais iki galo, daug daugiau nei nacizmo, aš bijau to, kas vyksta Briuselio, Vakarų ir JAV valdančiuosiuose organuose. Pažvelkite į padėtį Ukrainoje — naciai, kurie veikė Maidane, buvo tik maža jėga, ir jie nesugebėtų išgyventi, jei nebūtų tiesioginės paramos iš JAV administracijos pusės. Perversmas Ukrainoje nebūtų įvykęs, jei nebūtų Europos paramos.

Turiu galvoje Briuselį. Tai ES vadovai remia nacizmą. Todėl aš nesutinku su dauguma Rusijos žiniasklaidos, kuri patenka į informacinius spąstus ir mano, kad pavojus plinta iš liaudies, iš minios. Ne, pavojus plinta iš viršūnių. Tai jie skatina ir naudoja nacizmą savo interesais", — išsakė savo požiūrį Europos Parlamento deputetas, žymus italų publicistas ir rašytojas Giulietto Chiesa.

Atskirai pokalbyje su agentūra Sputnik jis palietė Baltijos šalis, teigdamas, kad šių respublikų lyderiai suformuoti pagal JAV šablonus.  Ir neonacizmas atėjo į Baltijos šalis neatsitiktinai — "būtent Amerika skatino jį, ir padėjo šių šalių ateities lyderių tėvams gyventi geromis sąlygomis, su viltimi, kad Sovietų Sąjunga žlugs, o kai Baltijos šalys išsilaisvino, išsiuntė nacius į tėvynę".

"Neonacizmas — tai Vakarų reiškinys, kuris buvo naudojamas po Antrojo pasaulinio karo prieš Rusiją ir Ukrainoje. Tai kaip IV*, kuri neegzistuotų be JAV, Anglijos ir Prancūzijos pagalbos. Ir štai kur reikia žiūrėti — į samdinių,  kurie kariavo Sirijoje visus šiuos metus, akis arba į akis tiems, kas juos finansavo? Todėl,  jei politinės pusiausvyros situacija pasaulyje pasikeis į gerąją pusę, tai šis liaudies neonacizmas išnyks per dvejus ar trejus metus", — padarė išvadą Chiesa.

* "Islamo valstybė" — teroristinė grupuotė, uždrausta JAV, Rusijoje ir kai kuriose kitose šalyse.