Pritariu ir palaikau kunigą

Panevėžio rajone kunigas atsisakė laidoti bažnyčiai neaukojusią močiutę, ir internetas sukunkuliavo.

Oi, oi, kaip neteisinga! Tik pamanykit!..

Jeigu žmogus nemoka už elektrą ir nebegauna elektros, tai viskas tvarkoj, tada viskas teisinga. Nemoka už telefoną - atjungiamas nuo tinklų, bet irgi niekas neburbuliuoja. Užtat kunigėlis turi aptarnauti tuos, kurie nemoka abonentinio mokesčio.

Aš visiškai pritariu kunigui ir sakau tai be ironijos.

Mano galva, labai neteisingai su mirusiąja elgėsi ne kunigas, bet artimieji. Juk kunigas žurnalistams sakė: "Ta moteris gyva būdama nerodė jokio noro bendrauti su kunigu ir dalyvauti bažnyčios gyvenime".

Tai kokio velnio ją mirusią tampyti po tas vietas, kur ji gyva nenorėjo būti?

Štai aš netikiu jokiais religiniais paistalais - nei krikščioniškais, nei musulmoniškais ar kitokiais, bet po mirties artimieji mano lavoną tems į bažnyčią, samdys kunigą, kad tas sukalbėtų burtažodžius, padūmytų smirdinčiais smilkalais?.. Kiek aš mačiau tokių patyčių! Štai žmogus gyveno kaip įsitikinęs skeptikas, ne tik nelankė bažnyčios, bet ir viešai per laikraštį smerkė jos apgaulę, bet po jo mirties prietaringi artimieji eina derėtis su kunigu, kad tas bedievį palaidotų "kaip pridera".

reklama

O kaip pridera laidoti artimą žmogų? Pagal jo įsitikinimus ar pagal savo pačių prietarus?

Taip, grynai komerciniu požiūriu kunigas pasielgė gal ir ne visai teisingai. Jeigu močiutė gyva nemokėjo bažnyčiai abonentinių aukų, tai po jos mirties kunigas galėjo paimti visą nesumokėtą sumą iš jos artimųjų, pakeldamas ritualų ir sakramentų kainą. Bet grynai žmogišku požiūriu tai būtų ciniška, taigi kunigas pasielgė daug žmoniškiau. Suprantu, kunigėlis galėjo turėti motyvą dar ir pagąsdinti davatkas - girdi, nemokėsit jūs, tai ir jus po mirties užkas be bažnytėlės. O kaip kitaip?.. Nemokame už elektrą, bet elektros mums neatjungia? Telefonu irgi naudojamės dykai?..

Gyvename pagal įsitikinimus, mirštame pagal svetimus kanonus? Kaip prietaringoje katalikiškoje visuomenėje skeptikams užsitikrinti, kad po mirties jų bejėgių netemptų ten, kur jie gyvi nenorėjo eiti?

Aš savo sūnums pasakiau: jeigu mano lavoną tampysit po visokias bažnyčias ar koplyčias, samdysit juodaskvernį, kad tas smardintų kvailais smilkalais, tai palaidotas kiekvieną vidurnaktį lįsiu iš kapo ir jums būtinai vaidensiuos!

Kai pasakiau "lįsiu iš kapo, vaidensiuos", jie pradėjo kikenti.

Bet aš iš tiesų vaidensiuos!