Rekomenduoju #1: Prancūzų komedija “Beprotiškos vestuvės”

Sveikas, mano mielas dienorašti! Pradedu tavyje naują rubriką-skyrių pavadinimu “rekomenduoju”.

Kadangi šiame brutalios informacijos amžiuje, bet koks dėmesio vertas daiktas kaip mat paskęsta interneto tvane, tik geras patarimas dar gali padėti ir sutaupyti tokio brangaus ir nesugrąžinamo laiko.

Ir pirma rekomendacija, kaip ir priklauso – bus lengva, smagi ir su šiokia tokia užpakaline mintimi:

Tai 2014-ais metais išleista prancūziška komedija, kuri vadinasi “Beprotiškos vestuvės”. Rusiškai – “Безумная свадьба”. Varliaėdiškai – “Qu’est-ce qu’on a fait au Bon Dieu?”. Režisierius Filipas de Šovronas, pagrindinį vaidmenį atlieka profesionalus komediantas Kristianas Klavje.

Atsisiųsti per torentus galima čia: http://kinozal.tv/details.php?id=1466074

Linksma istorija apie visai nelinksmą Prancūzijos šiandieną. Siužetas pasakoja kaip gerai prasigyvenę provincijos buržujai, padovanoję Tėvynei keturias gražuoles dukras, ant savo kailio patiria vakaroidinės multi-kulti tolerastijos pasekmes. Viena po kitos Paryžiuje įsikūrusios provincialės išteka už naujųjų etninių prancūzų – vyriausioji už arabo, antroji – už žydo, trečioji – už kino… Vargšams tėvams lieka paskutinė viltis – jų pati mylimiausia dukrelė – veislinė blondinė, kuri pažadėjo ištekėti už doro kataliko Šarlio.

reklama

Komedija savo žanru beveik be priekaištų, porą silpnesnių siužeto momentų atleisime, suprasdami kaip sunku suvaldyti tiek daug personažų linijų, neprarandant esminės minties.

Pagrindinis ir esminis momentas į kurį privaloma atkreipti dėmesį:

1 – filmo premjera – 2014 metų balanžio 16-a.

2 – vadinasi, filmuojamas jis buvo 2013-ais metais.

3 – o tai reiškia, kad temos patvirtinimas, biudžetas (13.000.000 baksų), planuotės darbai ir scenarijus jam buvo atlikti dar 2012-ais – 2013-ųjų pradžioje.

Koks įdomus sutapimas – filmas, šlovinantis multi-kulti, mišrias santuokas, “baltųjų visuomenės” transmutaciją į margaspalvį Abidžaną, pasirodė kaip tik tada, kai į Vakaroidija nematoma Globaliojo Prediktoriaus ranka pasiuntė milijonus arabų ir negrų ištroškusių ne tik prancūzių, bet ir šviežios vokietaičių, švedaičių ir kitų baltarurių mėsytės.

Dar nuo judėjų komedianto Čarlio Čaplino laikų yra puikiai žinoma metodika, kaip nukenksminti visuomenę ir paruošti ją be vazelino priimti bet kokį blogį – reikia realią grėsmę keliančius dalykus išjuokti ir pateikti kaip bajeriuką. Čaplinas išjuokė savo kraujo brolį Adolfą Šikelgruberį, nacizmą ir iubermenšišką kumpanosių Vokietijos “arijų” misiją užkariauti pasaulį.

Šiandien daugybė protolerastiškų ir propederastiškų kultūrininkų vakcinuoja vakaroidus, o kartu su jais ir mus – nuo pederastų, išsigimėlių ir atėjūnų-parazitų, atėjusių gyventi vietoj mūsų.

Taip kad žiūrėdami ir smagiai juokdamiesi, nepamirškite, kad kiekviename rimtame dalyke yra ir šiek tiek juoko.