Kun. Robertas Urbonavičius. Privatizuotas išganymas

Mes jau nuo tavęs nebesitrauksim:
gyvybę išsaugoki mums, 
ir mes šlovinsim tavo vardą.
(Atliepiamoji psalmė)

Privati nuosavybė – turbūt viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kad jis šiame pasaulyje jaustųsi oriai. Dėl šios teisės sutinka ir humanistinė filosofija, ir socialinis Bažnyčios Mokymas. Tačiau vienu atveju ši teisė yra kenksminga – tai noras privatizuoti išganymą ir visa, kas su tuo susieta. Juk būtų gerai įsigyti sklypelį Dangaus Karalystėje ar bent nusipirkti kambarį Rojaus apartamentuose? Žinoti, kad esame saugūs ir išganyti DABAR, nes turime dangiškų akcijų.

reklama

Tikriausiai taip manė aukštieji kunigai bei tautos seniūnai, kuriems Viešpats pateikia palyginimą apie godžius vynuogyno nuomininkus, kurių žiaurumas auga proporcingai dieviškajai kantrybei. Šis niūrus palyginimas atspindi dar niūresnę realybę: Visagalis Dievas siunčia pranašus, tačiau Jo tauta neklauso jų perspėjančio žodžio ir atmeta juos. Vynuogyno šeimininko sūnaus nužudymas – tai nuoroda į tai, kas laukia paties Išganytojo. Viešpats perspėja savo klausytojus, kad jie užmiršo, kad tėra vynuogyno nuomininkais ir panoro tapti šeimininkais – tai reiškia, kad patikėjo, jog išganymas jau priklauso jiems, nes jie turi viską, ko reikia išganymui, tad stengtis nebeverta. Stengtis reikia kitiems, kuriems vynuogynas nepriklauso. Viešpats perspėjo: „Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių“.

Šis Viešpaties perspėjimas yra skirtas ne vien to meto klausytojams. Jis skirtas visiems mums – naujajam Viešpaties Izraeliui. Suskamba anos savaitės evangelijos pamoka: kol esame čia, nė vienas neturime rezervuoto bilieto į Dangų. Nė vienas negalime pasakyti: su manimi viskas tvarkoj, galiu atsipalaiduoti. Išganymas nėra daiktas, kurį vienąsyk įsigijai ir turi „ant amžių“. Ne, išganymas – tai kelionė paskui tą, kuris išgano – Viešpatį Jėzų. Visada yra rizika pamesti Jį iš akių, pasukti klaidingu keliu, įpulti į pragaištingą vilkduobę. „Darbuokitės savo išganymui su baime ir drebėdami“, – pataria apaštalas Paulius, kad „kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų“.

Aš jus išsirinkau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų
(Evangelijos antifona)

---
LDiena.lt: kaip sakė klasikas "O kas tesiėjai?" arba kaip sakė senovės graikai: "Gydytojau, pasigydyk pats!", arba kaip parašyta, taip mėgstamoje cituoti autoriaus knygoje: "Jie svetimo akyje pastebi šapelį, o savojoje nemato rąsto.", arba kaip teigia lietuvių liaudies išmintis: "Juokiasi puodas, kad katilas juodas."