Pristatytos Kultūros ministerijos ir ŠMC atrinktos Lukiškių aikštės memorialo projektų „vizualizacijos“

Dariaus Žiūros pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai  nenorintys pripažinti visuomeninių iniciatyvų.

Spalio 3 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) buvo pristatyti visuomenės inciatyvai alternatyvaus konkurso, skambiai pavadinto „pirmuoju kūrybinių dirbtuvių etapu“, darbai – 5 Lukiškių aikštės „memorialo projektų vizualiniai sprendimai“. 

reklama

Alternatyvaus konkurso komisijos narė Ūla Tornau pareiškė, kad tai esą yra „tik pirminės vizualizacijos“, mat pasak jos „konkurse dalyvavo ne projektai, o idėjos“.Ji teigė, kad projektai dar gali keistis iki lapkričio 3 d., kuomet Lukiškių aikštėje ketinama atidaryti parodą, pristatančią ŠMC atrinktus pasiūlymus visuomenei. Esą tuomet visuomenė jau galės ir balsuoti…

Štai atrinktieji projektai:

Kūrybinės grupės: architektų Gintaro Čaikausko, Kęstučio Akelaičio, Lino Naujokaičio, dailininkų Rimanto Dichavičiaus, Skulptoriaus Arūno Sakalausko pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Tomo Grunskio ir kolektyvo „Aexn“ pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Andriaus Labašausko pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Algimanto Lelešiaus pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

reklama

Dariaus Žiūros pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

V. Valiušaitis: Tai patyčia iš kankinių atminimo

Vidmantas Valiušaitis | Asmeninė nuotr.

Žurnalistas, publicistas, politikos ir kultūros apžvalgininkas Vidmantas Valiušaitis savo socialinio tinklo Feisbuk paskyroje šį „konkursą“ ir jo „rezultatus“ įvertino kaip patyčia iš kankinių atminimo:

„Lietuvos, nors gal tiksliau būtų sakyti – jos valdymo ir sprendimus priiminėjančių grandžių, idėjinio ir intelektualinio suskurdimo laipsnį geriausiai iliustruoja konkursai, skirti istoriniams simboliams ar asmenybėms įamžinti.

Blogai buvo Jono Basanavičiaus paminklo atveju. Bet dar ne taip blogai, kaip su Lukiškių aikštės memorialu. Čia stačiai negali suprasti, kas vyksta – sąmoninga patyčia ar profaniškumo ekspozicija?

Ir nėra kam pasakyti, kad „karalius nuogas“.

Žmonės rimtu veidu Lukiškių akštėje siūlo statyti autobusų stoteles, išlieti gabaliuką sovietinių laikų gamyklinio vestibiulio grindų arba tiesiog pakrėsti aikštės viduryje betono…

Kaune žaliai dažyti dviračių takai atrodo išradingiau…

Gaila, nemoku keiktis, mandagiais žodžiais išreikšti nusivylimo negaliu…

Pasakyti, kad tai spjūvis visuomenei į barzdą ir atminimą tų, kurie per kartų kartas aukojosi, buvo kariami būtent šioje aikštėje, o priešais esančiuose rūmuose kankinami ir prievartaujami išdavinėti šią valstybę, bet jie vis tiek verčiau rinkosi mirti negu išdavikiškai gyventi, būtų pagyrimas tiems, kurie dabar turi sąlygas naudotis sudarytais patogumais ir šaipytis iš tų kankinių atminimo.