Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas

Darius Savickas | Lietuvos edukologijos universiteto nuotr.

Šiemet, rugsėjo pirmąją, mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas – Darius Savickas. Kiek neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas, šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. „Pasirinkau pradinį ugdymą studijuoti, nes mane paskatino pradinių klasių mokytoja, žavėjo jos tikėjimas manimi. Taip pat pedagogo darbas neleidžia sustoti, skatina augti, domėtis įvairiomis sritimis, dirbti su jaunais žmonėmis“, – pasakojo Darius.

Prieš trejus metus, jaunuolis pradėjo studijuoti Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Dariaus nenustebino, kad visame kurse buvo tik du vaikinai. „Manau šiais laikais negalima skirstyti į moteriškas ar vyriškas profesijas. Svarbiausia žmogus turi užsiimti tuo, kas jam patinka ir yra artima sielai. Nereikia kreipti dėmesio į kitų žmonių nuomones“, – teigė studentas.

reklama

Nuo pirmųjų studijų metų, jaunuolis pradėjo dirbti mokymosi įstaigoje. Darius Savickas neieškojo įprasto studentiško darbo, jis iš karto nusprendė rasti darbą pagal specialybę. „Visada kartodavau, jei dirbsiu tik tą darbą, kuris bus artimas mano specialybei. Kaip tik tuo metu vaikų darželis ieškojo mokytojų, todėl nusprendžiau pabandyti įsidarbinti“, – sako mokytojas.

Dirbdamas darželyje, Darius tapo labai svarbus mažiesiems auklėtiniams. „Dirbant tokį darbą, vaikams  tu tampi labai artimu žmogumi, kuriam mažieji viską drąsiai pasakoja: apie šeimos keliones, vakarėlius, tėvų pykčius ir panašius dalykus. Tu labai daug laiko praleidi su auklėtiniais, jais rūpiniesi, užsiimi jų ugdymu, auklėjimu“, – teigė D. Savickas.

Dariaus teigimu, vyrai nesirenka mokytojo profesijos dėl vienos vienintelės priežasties – atlyginimo. „Vyriškoji lytis puikiai supranta, kad reikės kurti šeimą, ją išlaikyti, o su mokytojo atlyginimu, tai padaryti bus gana sunku. Būtent dėl to dauguma mokyklą baigusių jaunuolių, studentų nenori rinktis šios specialybes. Tik maža dalis, tokių kaip aš, tiki, kad gal ateityje ši padėtis pasitaisys“, – svarsto jaunuolis.

Darius ne tik mokosi, dirba mokykloje, bet ir užsiima kultūrine veikla universitete. Jau trečius metus dainuoja LEU chore – „Ave Vita“. Kad dainuos šiame chore, vaikinas dar žinojo dvyliktoje klasėje, nes domėjosi jo veikla, buvo gerbėjas. Tik įstojus į universitetą, jisai pats pirmas atskubėjo į atranką. „Choras – vieta, į kurią žmonės susirenka po paskaitų, darbų, atsipalaiduoti, pamiršti savo rūpesčius, o tai geriausiai padeda padaryti daina ir gera kompanija“, – teigė choristas.

Darius yra choro prezidentas, kuris yra tarpininkas tarp vadovo ir choristų. Vaikinas perduoda informaciją apie koncertus, repeticijas, su savo komanda rengia įvairius renginius.

Choras „Ave Vita“ dažnai pasirodo televizijos laidose su muzikos žvaigždėmis, keliauja po Lietuvą bei pasaulio šalis. „Tai yra neįkainojama patirtis“, – teigė studentas.