Angel Mekel prie vokiečių tautos ir baltosios Europos sunaikinimo finišo (apžvalga)

Stebėdami planingą vokiečių tautos genocidą, susimąstykime, ar ne pagal tokį patį planą naikinama ir lietuvių tauta?

Artėja Vokietijos Bundestago ir kanclerio rinkimai, kurie įvyks rugsėjo 24 dieną. Jei laimės sionistė Merkel, dar po 4 metų, po jos ketvirtos vokiečių tautos naikinimo kadencijos, vokiečių tautos nebeliks. Per artimiausius kelis dešimtmečius vislių okupantų arabų ir negrų masė šią valstybe pavers trečiojo pasaulio šalimi, apgyvendinta žemo IQ individų, tokiomis purvinomis favelomis ar bantustanais. Apie tai kalba statistika, ekonomistų tyrimai. Jei nugalės Merkel, tuomet galutinai ir negrįžtamai įvyks darbščios ir kūrybingos vokiečių tautos pakeitimas mažiau civilizuotomis tautomis, protiškai atsilikusiais žmonėmis, kurie nesugebės konkuruoti su žymiai aukštesnio IQ kinais. Merkel pergalė rinkimuose – tai visos ES krachas.

Artėjant rinkimams

Vokietijos teismai gavo virš tūkstančio ieškinių prieš kanclerę Angelą Merkel dėl „valstybės išdavimo“, nes pažeisdama visus įmanomus Vokietijos ir ES įstatymus, sutartis, 2015 metais ji atidarė ES sienas ir į šalį įleido virš milijono, o į ES apie du milijonus imigrantų. Visus skundus jos žinioje esanti prokuratūra atmetė (1).

Tradiciškai Rytų Vokietija, buvusios VDR žemės, pasisakydavo prieš Merkel globalistinę politiką. Tačiau rinkiminė kompanija, startavusi prieš savaitę, parodė, kad vokiečiai prieš Merkel nusiteikę visoje Vokietijoje. Jie šią politikę nušvilpė ir šalies vakaruose, pietuose, šiaurėje. Žodžiu visus, kur tik ji pasirodydavo ir mėgindavo agituoti už savo antivokišką ir antieuropinę politiką, Vokietijos naikinimo politiką.

Pagal šeimų susijungimo programą į Vokietiją iki 2018 metų dar turi atvykti apie 400000 imigrantų. Dauguma vokiečių (58%) to nenori. Tai parodė die Welt ir agentūros INSA atlikta gyventojų apklausa (2).

Centrinė Vokietijos spauda savaitę tylėjo apie masinius vokiečių protestus Merkel priešrinkiminiuse mitinguose. Tik rugpjūčio 31 dieną Vokietijos centrinėje spaudoje apie tai pasirodė reportažai (die Welt). „Centrinė spauda nebegali slėpti protestų prieš Merkel“- rašoma portale Pi-news (3). Šią savaitę ji buvo nušvilpta Bitterfeld-Wolfen, Brandenburge, Ludwigshafene.

Rugpjūčio 22 dieną Merkel rinkėjai nušvilpė Vakarų Vokietijos Bergisch-Gladbach mieste, 26 dieną Quedlinburge (4).

Nieko tokio, kad ją kiekviename mieste vokiečiai nušvilpia. Europoje valstybės vadovus renka ne jie. Europoje prezidentus renka Rotšildai ir jų pažai sorošai. O jie jau išrinko Merkel dar vienai kadencijai, nes kito tokio „štazi gyvatės kiaušinio“ jie neturi, neturi kitos tiek nusipelniusios Izraeliui ir žydų tautai kandidatūros (5).

Merkel tęsia rinkiminį vojažą po Vokietiją, ir pasirodo, kad ji neturi tokio žmonių palaikymo, kokį vaizduoja media-baronams priklausanti MIP.

Die Welt paskelbė Vokietijos statistikos valdybos Destatis duomenis, pagal kuriuos 18,6 milijonų (22,5 procentai) Vokietijos gyventojų yra imigrantai. Jų skaičius per metus išaugo 8,5 procentais, tai visų laikų maksimumas. Artimųjų ir Vidurio Rytų kilmės yra 2,3 milijonai žmonių. Tai 51 procentais daugiau lyginant su 2011 metais. Vyksta labai spartus afrikiečių vežimas. Afrikiečių yra 740000, arba 46 procentais daugiau, negu 2011 metais. Daugiau negu pusei imigrantų išduoti Vokietijos pasai. Dauguma imigrantų turi vokiečių pilietybę nuo gimimo – 42 procentai. Destatis duomenimis, amžiaus grupėje nuo 25 iki 35 metų, 9 procentai migrantų neturi jokio išsilavinimo, o 32 procentai neturi jokios profesinės kvalifikacijos (6, 7).

reklama

Kas gi vyksta šiandien VFR?

Žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigos išvakarėse JAV buvo sukurti vokiečių nacijos sunaikinimo planai, taip vadinamas Kaufmano-Morgentau planas. Pagal šį planą buvo numatoma mobilizuoti 20000 gydytojų ir sterilizuoti vokiečius. Bet po to, matomai, dėl pasikeitusių santykių su TSRS, jau negalima buvo atvirai vykdyti tokį nusikaltimą, ir šį planą pakeitė kitu. Taip atsirado amerikiečių programa „Umerziehung“ („Nacijos perauklėjimas“) (8).

Šiandien akivaizdu, kad ši programa nepakeitė ankstesnių tikslų, tiktai ištęsė ją dešimtmečiams. O svarbiausia, kad nuslėpti nusikaltimo pėdsakus, nacijos sunaikinimas turėjo vykti pačių „perauklėtų“ vokiečių rankomis. Tai buvo eilinis eksperimentas, kaip yra padaromos, pavyzdžiui, žiurkės, žudančios kitas žiurkes. „Perauklėtų“ kartą išaugino 60-ųjų pabaigoje. Iš jų ir sudaryta didžioji dalis dabartinių VFR politikų, dabar sėdinčių Bundestage (kita dalis – VDR Štazi agentūra, kaip Merkel ir kt. http://9tv.co.il/news/2016/02/12/221613.html). O, pavyzdžiui, „žaliųjų“ pagrindą sudaro būtent jie. Savo jaunystėje jie lakstė po gatves su plakatais „Vokietija, padvėsk“, „Visi kareiviai žmogžudžiai“. Jie išniekino ir griovė ne tiktai karių kapų paminklus, bet ir vokiečių istorijos paminklus. Viename iš kairiųjų puslapių šiandien skamba grasinimas žymiam Vokietijos paminklui „ Hermannsdenkmal“, kuris buvo pastatytas paminėti vokiečių pergalei prieš romėnus Tovtoburgo miške (Detmold miestas). Kairiesiems tai „nacionalizmo simbolis.“

Tokius išauklėti … pavyko per propagandą laikraščiuose, radijuje, televizijoje, per mokyklų programas ir aukštosiose mokyklose. Dvidešimt metų nacional-socializmas ir „Holokaustas“ pakeitė tautos tūkstantmetę istoriją. Meno žmonės – rašytojai, menininkai, artistai – dirba reikiama kryptimi, kitaip bus pasmerkti anafemai ir liks be pragyvenimo šaltinio. Rašytojai rašo reikalingas knygas, kuria atitinkamus filmus, kur prisidengiant kova su fašizmu naikinama viskas kas tautiška. Viskas nukreipta į tai, kad išauklėti naujoje kartoje neapykantą, pasišlykštėjimą savo tėvams, giminių kapams, tautai, šaliai, istorijai. Ką gali šitie žmonės, atsidūrę politikos viršūnėje? Įgyvendinti savo jaunystės lozungus. Stengtis įtikti šeimininkams...

Prieš kelis metus visą šalį sukrėtė dvasią ir sukelianti siaubą „rottenburgo kanibalo“ istorija. Įvyko kažkas negirdėto: abiem susitarus vienas atiduoda save nužudyti ir suėsti kitam. Šis siaubingas atvejis yra nieko kito, kaip veidrodinis visuomenės būklės atspindys. Tai ir yra rezultatas taip vadinamos programos „Umerziehung“, kada viešpataujančios šalies moralinio-psichologinio kanibalizmo ideologijos pereina į savo baigiamą fazę, į fizinį kanibalizmą. Štai kur baisiausias istorijoje nusikaltimas prieš žmoniją.

Vokiška „demokratija“

Tiktai per paskutinius penkis metus daugiau negu 50 tūkstančių piliečių buvo patraukti atsakomybėn dėl politinių pasisakymų. 500.000 pavardės užregistruotos taip vadinamoje „konstitucinėje priežiūroje“. Per kelis paskutinius metus 200.000 telefonų buvo VFR specialiųjų tarnybų paklausomi, ir daugiau 800.000 klausomi specialiųjų JAV tarnybų, kurios yra čempionai sekimo vokiečių piliečių ir pramoninio špionažo. Kaip siaubingas demonas iš fantastinio filmo, virš vokiečių galvų sklando skraidantis JAV-kalėjimas, ieškodamas eilinės aukos, kad pagriebti ir nunešti su savim į nežinomas salas. Kas pasakė, kad tai bus tik islamistai?

Vilnių valdantys apsivogę liberal-sionistai niekaip neatranda vietos J.Basanavičiaus paminklui statyti, trukdo statyti paminklą Vyčiui buvusioje Lenino aikštėje.

Šiais metais į Lietuvą vėl atšliaužė nacionalines valstybes ryjantis aštuonkojis – Sorošo fondas, kurį daugelis valstybių veja lauk.

Lietuvoje nuolatos varžoma žodžio laisvė, patriotinės jėgos yra izoliuotos nuo MIP, kurios daugiausiai yra užsienio globalistų nuosavybė, kaip ir bankų sektorius. Žodžiu, visos sąlygos lietuvių tautos sunaikinimui sukurtos, o negrai ir azijatai, kurie reikalingi dar neišvarytų lietuvių asimiliavimui, sparčiai vežami.

Morgentau planas Vokietijoje baigiamas įgyvendinti (9)

1944 metais globali žydija stiprino savo spaudimą, kad priversti priimti žmogėdrišką vokiečių ir pačios Vokietijos sunaikinimo planą. Šitą planą svarstė 1944 rugsėjo mėnesį 2-je Kvebeko Britanijos-JAV konferencijoje. Prie jo buvo pridedamas Hari Vaito raštelis, nario „finansinio internacionalo“ ir „architektas“ Bretton-Vudo sistemos, kurioje buvo kalbama apie tai, kad vykdant „Morgentau planą“ Vokietijos gyventojų sumažės minimum 25 milijonais žmonių per kelis metus. Be to būtent Morgentau įtikino Ruzveltą, kad su vokiečiais reikia būti „kietiems“. To rezultate JAV prezidentas konferencijos metu pareiškė: „Mums reikia būti griežtiems su Vokietija; aš turiu omenyje vokiečių tautą, o ne vien nacistus. Reikia arba kastruoti vokiečius, arba elgtis su jais taip, kad jie negalėtų reprodukuoti palikuonių, kurie panorės elgtis taip, kaip jie elgėsi praeityje.

Be to JAV ir Britanijos režimus atstovaujantys Ruzveltas ir Čerčilis pasirašė slaptą „Morgentau planą“, kuris kaip „baigtinį vokiečių klausimo sprendimą“ numatė paversti Vokietiją į agrarinę, retai apgyvendintą, netekusią pramonės ir su užtvindytai rūdynais, kurios gyventojai turėjo būtį kastruoti ir turėjo išmirti dviejų kartų bėgyje.

Žmogėdriškas „Morgentau planas“ greitai pasiekė spaudą. Reikalas tame, kad Hari Vaitas buvo dar ir TSRS agentu, kuris perdavė šiuos dokumentus į Maskvą, Stalinas davė nurodymą diplomatiniais kanalais perduoti juos į Trečiąjį reichą, kad Berlyne būtų mažiau norinčių eiti į separatinę taiką su Anglija ir JAV. To rezultate žinomas vokiečių laikraštis „Volkischer Beobachter“ išėjo su antrašte: „Ruzveltas ir Čerčilis sutiko su žydišku planu“. O Gebelsas viešai pareiškė apie planą „paversti Vokietiją į vieną didelį bulvių lauką“.

Smarkiai kritikavo „Morgantau planą“ Anglijos ir JAV laikraščiai (dar ne pilnai priklausę sionistams). Įsiplieskė skandalas. Valdantieji JAV ir Britanijos režimai buvo priversti atmesti Vokietijos sunaikinimo planą pirmame jo variante, bet visumoje idėjos išliko ir buvo įgyvendintos vakarinėse okupacijos zonose. Taip, okupacinės JAV valdžios Vokietijos teritorijoje:

– decentralizavo bankų sistemą, sukūrę 11 atskirų bankų apskričių su savo CB;
– sugriovė vieningą gamybos sistemą; atliko demontažą ir išvežimą daugelio pramonės gamyklų; buvo sugriauta 918 vokiškų įmonių, iš kurių karinių buvo tiktai 368;
– uždraudė užsienio prekybą, apribojo importą;
– uždraudė vokiečiams jūros žvejybą, uždraudė gaminti azotą mineralinėms trąšoms, demontavo ir sunaikino 13 chemijos gamyklų. To pasekoje trąšų gamyba nukrito 82%, o maisto – 65%;
– planavo iškirsti visus Vokietijos miškus, bet dėl sąjungininkų protesto ir dėl nusilpimo dėl neprivalgymo vokiečių darbininkų atsisakė nuo šitos idėjos;
– vykdė griežtą mokesčių politiką, atimdami 58% bendro vidaus produkto.

To pasekmėje vokiečių, atsidūrusių sąjungininkų okupacijos zonoje, gyvenimo lygis staigiai krito net lyginant su karo metais. Iki 2/3 gyventojų pastoviai neprivalgydavo, pusė vokiečių dirbančiųjų gyventojų buvo ant pilno išsekimo ribos – juos tiesiog neprimaitindavo. Padėtį apsunkino milijonai pabėgėlių ir deportuotų vokiečių, išsiųstų iš Elzaso ir Lotaringijos – provincijų, sugrąžintų Prancūzijai. Kanadiečių rašytojas ir televizijos prodiuseris Robertas Alenas savo straipsnyje „Laiškas iš Berlyno“ (1946 metų vasaris) taip aprašė  pabėgėlių atvykimą į Berlyno stotį: „Visi jie buvo mirtinai išvargę, alkani, nelaimingi…Leisgyvis vaikas… Moteris neviltyje, kokio man dar neteko stebėti… Jeigu net jūs matote visa tai, neįmanoma patikėti… Dievas siaubingas“.

Kai kurie išslaptinti Merfi dokumentai, pagrindinio diplomatinio patarėjo JAV Vokietijoje, parodo, koks katastrofiškas mirtingumo lygis buvo šalyje. Viename iš savo pranešimų Merfi rašė, kad imigracija ir oficialus lygis mirtingumo parodo, kad po 3 metų gyventojų skaičius Vokietijoje sudarys 71 milijoną, jeigu gi remtis realiu mirtingumo lygiu, tai geriau naudoti skaičių 69 milijonai.

„Pradedant nuo 1945 iki 1948 metų vidurio mes stebėjome įverginimą, pažeminimą, sunaikinimą visos nacijos“, – tai JAV karinių oro pajėgų medicinos tarnybos karininko žodžiai. Kapitonas Albertas Benke sulygino vokiečių ir olandų maisto davinį: daugelį mėnesių kai kuriose Vokietijos srityse racionas, nustatytas sąjungininkų, sudarė 400 kolorijų per dieną; daugelyje sričių jis buvo kiek mažesnis 1000 kolorijų per dieną. Nustatytas gi Trečiojo reicho vietininko Olandijoje Arturu Zeissinkvartu racionas sudarė 1394 kolorijų per dieną, kurį olandai gaudavo visada. Būtent už sukeltą Olandijoje badą Zeiss-Inkvarta pakorė sąjungininkai.

reklama

Visą tai reikia pavadinti genocidu. Tačiau, šiandien judėjų kontroliuojamos globalios MIP maitina vokiečius pasakomis apie žvėriškumus „rusiškų barbarų”, plėšusių nelaimingus vokiečius ir prievartavusių jų moteris“. Bet niekas neprisimena apie tai, kad būtent dėl Stalino pasipriešinimo buvo išsaugota Vokietija, o ne suskaldyta į penkias limitrofijas, įskaitant „Naująjį Izraelį“, o patys vokiečiai nebuvo paveikti totalaus genocido totalios kastracijos ir išliko kaip tauta. Prie to galima pažymėti, kad savo okupacijos zonoje tarybinė vadovybė dėjo didžiules pastangas tam, kad pamaitinti vokiečius ir atstatyti pramonę – davė darbo  okupuotų vokiečių žemių gyventojams. Tarybų Sąjunga, kuri turėjo gauti ženklią reparacijų dalį iš Vokietijos perduodant jai įrangą demontuotų vokiškų gamyklų, greitai įsitikino, kad jai žymiai naudingiau vietoje, Vokietijoje, akcinės bendrovės ir išvežti reparacijų sąskaita gatavą produkciją šių bendrovių.“ Turimi duomenys apie Vokietijos išmokas ir „reparacijos“ Izraeliui bei „holokausto aukoms“ viršija viršija 1 trilijoną 200 milijardų JAV dolerių.

Svarbu suprasti, kad be išmokų menamoms „holokausto aukoms“, faktiškai Vokietijos sąskaita buvo sukurta Izraelio pramonė, jau nekalbant apie karinės technikos tiekimus, įskaitant karo laivus ir povandeninius laivus – visiškai nemokamai arba už kainas, ženkliai mažesnes už savikainą. Izraelis didelių mastu išvystytas eksploatuojant Vokietijos tautą ir ekonomiką, o ne tik, ir ne kiek sąskaita eksploatacijos JAV ekonomikos.

Melas apie „pabėgėlius“ ir „reikalingą darbo jėgą Vokietijos ekonomikai“

Jau 2014 ir 2015 metais buvo aišku, kad į Europą atvykę ekonominiai imigrantai, kuriuos Merkel ir kitas sionistinis ES elitas melagingai praminė „pabėgėliais“ čia liks visiems laikams. Apie tai rašoma ES dokumentuose, skirtuose imigracijai ir relokacijai. Kas juos norėjo surasti, tas surado ir perskaitė (10).

Kad šie bemoksliai ir kvalifikacijos neturintys imigrantai (iki 2/3) reikalingi ES ekonomikai yra melas. „Nes, jeigu būtų kalbama tiktai apie darbininkų rankas, tai kodėl Vokietija 2004 metais nebuvo tokia pat atvira darbininkams iš Centrinės ir Rytų Europos, nustatydama plečiantis Europos Sąjungai ilgus pereinamuosius periodus? Kodėl taip noriai neatveria savo durų ukrainiečiams? Už jų rytinių sienų yra tūkstančiai žmonių, gerai išsilavinusių, kvalifikuotų ir jokių problemų su jų integracija. Vietoj jų pasirinko ateivius, kilusius iš svetimos, dažnai priešiškos kultūros, neturinčius, kaip seka iš paskutinių Vokietijos Federalinės užimtumo agentūros tyrimų, pagrindinių įgūdžių, dažniausiai beraščius. Kad juos panaudoti bet kokiam darbui reikia kiekvienais metais išleisti dešimtis milijardų eurų. Ir tai be sėkmės garantijos. Tiktai, tikriausiai, šios politikos paaiškinimas – tai ideologiniai kliedesiai.

Gal tai ir gerai, kad lenkai papildė Vokietijos savo darbuotojais. Jeigu Berlynas norėtų atsiverti lenkams, kaip šiandien sirams ir eritrėjiečiams, iš Lenkijos į Vokietiją išplauktų dar didesnė žmonių upė, negu milijonas, kuris prieš kelis metus emigravo į Didžiąją Britaniją. Stebint Vokietijos politiką sunku atsikratyti pojūčio, kad ES veikiančios taisyklės, kurias keičia stipriausios valstybės, tarnauja grynai politiniams ir ideologiniams tikslams. Kas galiausiai išloš, kas praloš, sužinosime jau greitai.“, - rašo Konrad Koodziejski (11).

Merkel nesustos, kol nepribaigs Vokietijos su „pabėgėliais“ (12)

2016 metais pabėgėlio statusą Vokietijoje pretendavo gauti 280 000 žmonių, 2015 – 890 000. Viso per 2 metus – 1 170 000 žmonių. Nepaisant 2016 metų birželio mėnesį ES pasirašytos readmisijos sutarties su Turkija, kurios iniciatore buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, per „Balkanų maršrutą“ į Vokietiją atvyksta 10-15 000 migrantų kiekvieną mėnesį. Niekas tiksliai nežino, kiek yra neužregistruotų žmonių. Įvairiais vertinimais 100 -150 000. 80% (!) atvykusių per pirmuosius 4 2016 metų mėnesius neturėjo asmens dokumentų arba turėjo padirbtus dokumentus. Tai leido jiems registruotis po kelis kartus ir gauti po kelias socialines išmokas.

Neaiški padėtis su migrantų šeimų susijungimu, nes leidus jiems susijungti, atvykėlių skaičius išaugtų kartais. Manoma, kad taip artimiausiu metu atvyks 0,5 milijono sirų. Šiuo metu Vokietijoje yra 268866 pareiškimai šeimų susijungimui.

Merkel valdžia nededa pastangų, kad išsiųsti nelegalus, kurie yra negavę pabėgėlio statuso. Berlyno teroristas, nužudęs prieš praėjusias Kalėdas 12 žmonių ir sužeidęs 50 buvo vienas iš jų.

Žlugusią Angelos Merkel atvirų durų politiką Vokietijos kanclerio rinkimų 2017 metais išvakarėse kritikuoja jau ne tik Alternatyva Vokietijai partija (AfD), bet ir KDS bendrapartiečiai. Pagrindine 2017 metų pradžios Vokietijos naujiena  buvo įtakingos KDS ir Bundestago narės Erikos Steinbach išėjimas iš valdančiosios partijos.

Erikos Steinbach pareiškė, kad kanclerė Angela Merkel pažeidė Vokietijos įstatymus, kada 2015 metais atidarė sienas pabėgėliams. „Tai, kad žmonėms nenustačius jų asmenybių mėnesių bėgyje buvo leista kirsti autobusais ir traukiniais sieną, buvo ne išimtimi, bet sąmoningu žingsniu, prieštaraujančiu mūsų įstatymams ir ES sutartims“. Ji pažymėjo, kad tūkstančiai pasų, kuriuos pateikė migrantai, buvo padirbti, bet jokių teisinių pasekmių šie nusikaltimai jiems neatnešė. „Žymi dalis žmonių, kurie atvyko, nėra pabėgėliai pagal Ženevos konvenciją“, - pasakė Steinbach. Jos žodžiais, to pasekoje į šalį atvyko ne tik tie, kuriems reikia prieglobsčio, bet ir potencialūs teroristai.

Iki 2018 metų Turkija gaus iš ES 6 milijardus eurų, kurie turėtų būti paskirstyti pabėgėliams Turkijos esančiose stovyklose. Tie, kas negali pretenduoti į prieglobstį bus iš Graikijos pervežti į Turkiją. Vietoj jų į ES iš Turkijos bus vežami tie, kurie gali pretenduoti į prieglobstį. Šių keistų žmonių mainų formulė 1:1.Turkija neišleidžia į Europą sirų mokslininkus, kitus išsimokslinusius pabėgėlius, sveikus, bet užtai stengiasi siųsti į Europą visu luošus ir ligotus, kuriems reikalinga brangi medicinos pagalba. Atranką atlieka ne SNO organizacija, o Turkijos vidaus reikalų ministerija. Šią sąlygą išsirūpino Turkija. „To pasekoje į Europą patenka neproporcingai daug luošių“, - rašoma Pi-news. Slaptas ES-Turkijos susitarimas numato 400000-500000 sirų pabėgėlių pasikeitimą su Turkija. Visi šie pabėgėliai bus atskraidinti lėktuvais į Vokietiją ir pagrindinė našta teks Vokietijai. Visi jie atvyks jau su vizomis ir ne taip bus matomi plačiajai visuomenei.

Paaiškėjo, kad šią sutartį rengė „Europos Stabilumo iniciatyva (ESI), kurią dalinai finansuoja Džordžas Sorošas . Būtent ši organizacija ir paruošė „Merkel planą“, „kuris labiausiai žalingas Vokietijai“, - konstatuoja Pi-news.

Buvo numatoma, kad per metus bus lėktuvais iš Turkijos pervežama po 20000 Sirijos pabėgėlių, bet štai Vokietijos kanclerė, rugpjūčio 9 dieną pasisakė už tai, kad jų skaičius būtų padidintas iki 40000 per metus.

Angela Merkel pasiūlė į ES vežti daugiau pabėgėlių, negu planavo SNO, ir nuo 20000 metinės normos padidinti iki 40000. Tai skaičius su kuriuo gali „susidoroti ES su 500000 milijonais gyventojų, tikriausiai“.

Sionistų pasaulinio viešpatavimo ekonominis pagrindas

Sionistų pasaulio užvaldymщ projektas turi tvirtą Ekonominį pagrindą. Visų pirma tai sionistų Rotšildų dar 2013 metai privatizuotos JAV FRS pinigų spausdinimo staklės (13).

Valentinas Katasonovas rašo: „Centriniai bankai senai yra pagrindiniai veikėjai daugelyje finansinių rinkų – kreditinėje, piniginėje, valiutinėje, kur jie pasirodo kaip absoliutūs monopolistai. Iki šiol fondų rinkose jie nedalyvavo, dabar jie ateina ir čia. Mes nesuspėsime apsidairyti, kaip jie čia taps vienvaldžiais šeimininkais. O pirkdami kontrolinius paketus – šeimininkais visų ekonomikos ričių. O kur atsiranda absoliutus monopolistas, ten nėra rinkos. Mūsų akyse kuriasi globali administracinė-komandinė sistema, kuriai vadovauja keli nacionaliniai bankai. Tarp kitko, aš jau rašiau apie tai, kad keli formaliai nepriklausomi centriniai bankai (JAV FRS, ECB, Anglijos Bankas, Japonijos Bankas, Nacionalinis Švedijos bankas, Kanados Bankas) sudarė tarpusavyje sutartis, labai primenančias globalų valiutinį kartelį.

Šie procesai parodo, kad pinigų šeimininkai (pagrindiniai JAV FRS šeimininkai ir kitų „išrinktųjų“ centrinių bankų) eina link to, kad tapti pasaulio šeimininkais“ (14).