Iš ko semias įkvėpimo mūsų politikai?

Viena kontraversiškiausių XX a. figūrų, dėl bendradarbiavimo su naciais ignoruojamas vokiečių teisės ir politikos profesorius, filosofas Karlas Schmitas (Carl Schmidt 1888-1985) praėjusiame amžiuje įvedė į teorinį politikos diskursą "priešo-draugo" sampratą. Visi kiti skirstymo kriterijai - geras ar blogas, gražus ar negražus, etiškas ar neetiškas priklauso nuo to, ar tai yra tavo draugas ar priešas. Draugai nekritikuojami, priešai demonizuojami. Karūnuotas nacių teisės profesorius, priskiriamas prie Trečiojo Reicho ideologų K.Schmitas sukurdamas „priešo/draugo“ skirstymą sekė iš paskos politinio realizmo mokyklos kūrėjams, tokiems kaip N.Makiavelis, H.Morgentau ar T.Hobsas kalbėdamas apie egzistencinį priešą, kuris kėsinasi sunaikinti valstybę. Valstybė, anot jo, tai jėga nukreipta prieš būsimus priešus, kurie kelia pavojų jos egzistencijai.

Nacių ideologas stipriai kritikuoja politinį liberalizmą kaip vedantį valstybę į niekur, nesamą tikėjimą žmogaus gerumu. Karlas Schmitas tiki žmogaus pavojingumu ir nepataisomu blogumu. Kritikuoja ir parlamentarizmo idealą, paremtą laisva nuomonių raiška, jų konkurencija ir pliuralizmu, abejodamas žmonių "iš gatvės" išrinktų į parlamentą geranoriškumu, juos traktuodamas kaip tam tikrą politikos nesusipratimą, siaurų interesų atstovus.

reklama

Kartais man kyla toks įspūdis, kad mūsų ne tik dalį politikų bet ir viešų komentatorių yra tiesiog užvaldžiusios šios nacių politikos ideologo, įvedusio į diskursą "priešo/draugo" sampratą idėjos. Ir beje, ne tik mūsų bet šiuo atveju man labiau rūpi kaip elgiamės mes. Konservatyvios "priešo/draugo", "mes/jie", "geras/blogas" ribinės retorikos pas mus apstu. Tai mobilizuoja.

Vienas mano bičiulis ėjęs aukštas pareigas mėgdavo man kartoti, kad mūsų užsienio politikoje yra tik viena problema - Rusija.  Man visiškai suprantama ir pagrįsta dalies tautos nuoskauda dėl Rusijos, prisimenant tas skriaudas, kurias praėjusiame amžiuje mums padarė didžioji kaimynė. Visomis keturiomis palaikau pastangas demonopolizuoti  energetiką ir turėti tiekimų alternatyvas. Šiandieninių Rusijos provokacijų nepastebėti gali tik aklas. Rodos tie, kurie ten dirba Lietuvos kryptimi mėgaudamiesi mėto vieną dirgiklį po kito džiaugdamiesi sukėlę didesnius ratilus. O mes gaudome kiekvieno rusų marginalo pasisakymą, nelyg mūsų valstybės egzistencijai būtiną deguonies gūsį.

Stebint kai kuriuos mūsų viešus asmenis kartais gali susidaryti įspūdis, jog daugiau niekuo šiandien nesirūpiname tik Rusijos elgesiu. Labiau nei savo gyvenimu. Žinomas lyderystės ekspertas dr. Stephen Covey sako, jog į priešą orientuoti žmonės yra silpni, juos valdo paranoja ir nuolatinis galvojimas, kad kažkas juos "tampo už virvučių". 

reklama

„Aš netikiu į pamokymus ir tiesioginę kritiką“, - „Neue Zurcher Zeitung“ žurnalisto klausiamas apie represyvią Rusijos politiką atsakė šią savaitę Šveicarijoje apsilankęs Suomijos prezidentas Sauli Niinisto. „Tačiau geri dvišaliai santykiai suteikia galimybę pristatyti savo idealus ir vertybines nuostatas ir taip netiesiogiai nurodyt trūkumus/negerus reiškinius“, kalbėjo populiariam pasaulyje  dienraščiui suomių pragmatikas. Pasakojo apie valomus bendrus vandenis, per metus rusams išduodamą milijoną tris šimtus tūkstančių vizų, traukinį iš Sankt Peterburgo, kuriame kelionės dokumentai tvarkomi "on board". Puikiai suprasdamas, kad tai yra platforma Rusijos visuomenei transliuoti savo vertybes, didinti imunitetą nuo antivakarietiškos ir antidemokratiškos propagandos poveikio Rusijoj.

Šiandien turime tvirtą pamatą po kojomis narystę NATO ir ES. Šią savaitę tapome JT nenuolatine Saugumo tarybos nare. Tokios įtakos dar niekada neturėjome. Turime puikias prielaidas išmokę istorijos pamokas kurti pilietinę visuomenę, pasitikėjimu paremtus atviresnius valdžios ir piliečių santykius, demokratizuoti institucijas ir visą valstybę. Pavyzdžių kaip tą daryti - nuo Šveicarijos iki Skandinavijos per akis. Nesinori, kad mūsų politikai įkvėpimo semtųsi iš tokių politinių ideologijų kūrėjų kaip Karlas Schmitas. Perfrazuojant Karlą Schmitą, valstybė tai ne jėga nukreipta į priešų medžioklę bet pirmiausia į bendrą piliečių gerovės ir saugumo kūrimą.

P.S. Pamenu buvo toks nedidelis fragmentėlis iš vasarą nutekintų mūsų diplomatų telefoninių pokalbių. Lietuvos pozicija yra palaikyti tuos, kurie yra mažiau prorusiški ir būti atsargesniais su artimesniais Rusijai, kalbėjosi tarpusavyje diplomatai. Man regis jau pats toks „approache“, kuriuo remiamasi konstruojant kaimyninius santykius yra problema. Mąstymas ideologizuotomis ir ribinėmis "priešas/draugas" kategorijomis varžo daugybę kaimyninio bendradarbiavimo ir kartu įtakos darymo įvairiausiose srityse iniciatyvų.