Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos žurnalistų sąjungai
Lietuvos žiniasklaidai
LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR KITŲ NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ
PAREIŠKIMAS
2015 m. sausio 15 d., Vilnius
Demokratinę pasaulio visuomenę sukrėtė barbariškas teroro aktas Paryžiuje, per kurį buvo nužudyti satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijos darbuotojai.
Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos nuoširdžiai užjaučia žuvusiųjų artimuosius ir visą prancūzų tautą, solidarizuojasi su demokratine pasaulio visuomene ir pareiškia, kad niekuo negali būti pateisinamas brutalus nusikaltimas prieš įsitikinimų ir žodžio laisvę. Smurtas, kuriuo teroristai mėgina spręsti dėl pažiūrų ir religinių įsitikinimų kylančius konfliktus, yra nusikaltimas žmoniškumui, iššūkis Vakarų civilizacijai ir šimtmečius puoselėtoms Europos vertybėms.
Kartu norime atkreipti dėmesį, kad kai kuriose vakarų Europos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, daugėja mėginimų šią tragediją panaudoti destruktyviems, žmonių supriešinimo tikslams. Raginimai nepaisant įvykusios tragedijos beatodairiškai perspausdinti islamo šventųjų karikatūras, tyčiotis iš religijų simbolių ir niekinti religinius įsitikinimus rodo arba neadekvatų ragintojų tikrovės suvokimą, arba jų negeranoriškus tikslus.
reklama
Ypač nerimą kelia Lietuvoje viešose diskusijose nuskambėję patikinimai, kad mūsų valstybei teroro išpuoliai negresia, nes mūsų šalies satyra neva „bedantė“. Pasigirdo raginimų žiniasklaidai drąsiau šaipytis iš islamo, judaizmo bei krikščionių religijų simbolių, iš tariamo klerikalizmo, teigiant, kad žodžio ir įsitikinimų laisvė yra aukščiau ir svarbesnė už bet kokius religinius įsitikinimus. Žodžio laisvės vardu viešai kviečiama paminti tikėjimo laisvę, netgi skatinama plėtoti patyčių „kultūrą“.
Šias pavojingas diskusijas neatsakingai kursto ir kai kurie Lietuvos politikai, apgailestaujantys, kad Lietuvos teismai jau yra nubaudę keletą menininkų už religinių ar Lietuvos valstybės simbolių išniekinimą, taip neva suvaržydami šventą asmenybės saviraiškos, kūrybos laisvę.
Nežabotos laisvės išpažinėjams dera priminti, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. garantuoja kiekvienam teisę ne tik laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ten pat nurodoma, kad „naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, [...] kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, [...] žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti.“ (Čia ir toliau išryškinta cituojant.)
Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat imperatyviai draudžia bet kokios nesantarvės kurstymą. Joje nurodyta, jog „laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“. „Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“ (26 str.).
Dar daugiau, LR Konstitucija skelbia, kad „žmogaus įsitikinimais [...] negali būti pateisinamas nusikaltimas“ (27 str.), kad „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo [...] nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“ (28 str.), kad „draudžiama [...] žeminti (žmogaus) orumą“(21 str.).
Atkreipiame dėmesį, kad LR Baudžiamasis kodeksas taip pat numato sankcijas už tikslą platinti dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę dėl tautybės, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Taip pat už viešą tyčiojimąsi, niekinimą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę dėl tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (170 str.). Taigi laisvė reikšti savo įsitikinimus, įskaitant ir žodžio laisvę, nėra absoliuti, ir ji privalo būti ribojama, priešingu atveju valstybė negalės ir nepajėgs apsaugoti kitų pamatinių piliečių teisių bei laisvių.
reklama
Besąlygiškai smerkdamos teroristų surengtas žudynes satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir bet kokį smurtą žmonių tarpusavio santykiuose, Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos kartu pareiškia, kad patyčių „kultūra“ yra nesuderinama su demokratinės visuomenės samprata. Nacionalinės ir religinės nesantarvės kurstymas negali tapti žiniasklaidos laisvės siekiamybe. Todėl raginimai satyra ir kitais menkinamais būdais tyčiotis ar šaipytis iš bet kurios religijos simbolių ar žmonių religinių įsitikinimų laikytini savitos formos ekstremizmu, nutaikytu į vertybes, skatinančiu piliečių susipriešinimą, kurstančiu žmonių tarpusavio neapykantą ir keliančiu pavojų ne tik atskirai tikinčiųjų grupei, bet ir visuomenės bei valstybės stabilumui.
Atsižvelgdamos į tai Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos kviečia visus, ypač žiniasklaidos atstovus, susilaikyti nuo nesantarvę kurstančių pareiškimų, gerbti žmonių tikėjimo laisvę ir jų religinius įsitikinimus, jeigu jie nekelia pavojaus visuomenei. Kiekvieno doro žmogaus ir valstybės piliečio pareiga – siekti santarvės su kitais, kurti bei puoselėti harmoningą ir taikų bendrabūvį.
Lietuvos žmogaus teisių gynimo ir kitos nevyriausybinės organizacijos:
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis
Piliečių gynimo paramos fondas – Stasys Kaušinis
Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Stungurys
Lietuvos aeroklubas – Jonas Mažintas
Asociacija „Vilniui ir tautai“ – Saulius Povilaitis
Katalikų tėvų asociacija – Mažvydas Alekna
Lietuvos tėvų forumas – Renaldas Jančiauskas
Lietuvos teisininkų sąjunga „Nuomonės“ – Marija Einorienė
Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (NOKT) – Alfonsas Augulis
Jaunimo sambūris “Pro Patria” – Paulius Stonis
PAREIŠKIMUI PRITARIA:
Saulius Arlauskas teisės filosofas, profesorius;
Antanas Buračas LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys;
Arimantas Dumčius LR Seimo narys, gydytojas kardiochirurgas, profesorius, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Garbės pirmininkas;
Povilas Gylys LR Seimo narys, ekonomistas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio dalyvis;
Laura Janulevičiūtė teologė, teisės magistrė;
Vladas Kančauskas dailininkas, skulptorius;
Krescencijus Stoškus filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso ir Nepartinio demokratinio judėjimo tarybos pirmininkas;
Jūratė Markevičienė kultūros antropologė, paveldosaugininkė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOS narė;
Gediminas Merkys sociologas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras;
Alvydas Pauliukevičius medicinos mokslų daktaras, profesorius;
Vytautas Radžvilas filosofas, politologas, vertėjas, visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras;
Vytautas Rubavičius rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras; Alfonsas Vaišvila teisės filosofas ir teoretikas, M.Romerio universiteto profesorius;
Gytis Vaitkūnas dailėtyrininkas, kultūrologas;
Mečislovas Zasčiurinskas LR Seimo narys, ekonomistas.Nurodytų asmenų pritarimą pareiškimo turiniui tvirtina: Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas
Друзья, сайт находится в состоянии глубокой переделки, поэтому приглашаю Вас вернуться через некоторое время.
Сроки неопределенны, но как только - так сразу.