Kam meluoti apie ES vėliavos simbolikos reikšmę? Mes gi ne idiotai

Žinomas dailininkas Banksy taip pavaizdavo Breksitą (žiūr. nuotrauką). Lietuvos televizijose išgirdau komentuojant, kad ES herbas simbolizuoja ES valstybių vienybę. Gal ir vienybę, bet ne Europos valstybių, kurių yra 28, o 12 Izraelio genčių.

Apie tai esu rašęs, bet, pasirodo, TV žurnalistai to nežino, priminsiu:

Abraomo anūkas Jokūbas, dar vadinamas Izraeliu (hebr. יִשְׂרָאֵל = Yisraʾel), turėjo 12 sūnų, iš kurių kilo 12 Izraelio genčių. Šias Izraelio gentis ir simbolizuoja žvaigždės ES vėliavoje.

Oficiali Europos Sąjungos versija dėl žvaigždžių skaičiaus vėliavoje: „Žvaigždžių skaičius neturi nieko bendra su valstybių narių skaičiumi, bet ratas simbolizuoja vienybę.“

reklama

Svetainėje europa. eu rašoma:

Europos Sąjungos vėliava simbolizuoja ir Europos Sąjungą, ir Europos platesne prasme tapatybę bei vienybę. ES vėliava – tai 12 aukso spalvos žvaigždžių ratas mėlyname fone. Jos simbolizuoja Europos tautų vienybės, solidarumo ir darnos idealus. Žvaigždžių skaičius neturi nieko bendra su valstybių narių skaičiumi, bet ratas simbolizuoja vienybę.

Europos Sąjungos vėliavos istorija. Vėliavos istorija prasidėjo 1955 m. Dabar naudojamą jos modelį susikūrė Europos Taryba, kuri gina žmogaus teises ir propaguoja Europos kultūrą. Vėlesniais metais naudoti tą pačią vėliavą ji ragino tik ką įsteigtas ES institucijas. 1983 m. Europos Parlamentas nusprendė, kad Bendrijų vėliava turėtų būti ta, kurią naudoja Europos Taryba. 1985 m. visi ES vadovai ją patvirtino kaip oficialų Europos Bendrijų, kurios vėliau tapo Europos Sąjunga, simbolį. Be to, visos ES institucijos dabar turi savo emblemas.

Apie tai, kaip atsirado 12 Izraelio genčių lt.wikipedia rašoma:

Biblijoje Abraomo anūkas Jokūbas (dar vadinamas Izraeliu (hebr. יִשְׂרָאֵל = Yisraʾel) turėjo 12 sūnų ir laikomas tiesioginiu izraelitų protėviu. Vienas iš sūnų, Juozapas, savo brolių buvo parduotas į Egiptą. Tačiau ten prasigyvenęs, jis pasikvietė savo šeimą iš Kanaano, kur buvo kilęs nepriteklius. Manoma, kad ši izraelitų migracija gali atspindėti svetimšalių hiksų valdymą, ar semitų tautų šasu bei habiru migracijas į Egiptą, kurios yra fiksuojamos to meto dokumentuose.

reklama

Izraelitų etnogenezė vyko būtent Egipte. Kiekvienas iš 12 sūnų turėjo palikuonių, ir taip susiformavo 12 genčių. Sūnūs, iš kurių kilo gentys buvo Reubenas, Simeonas, Levis, Judas, Danas, Naftalis, Gadas, Ašeris, Isacharas, Zebulunas, Juozapas ir Benjaminas. Paprastai Levio palikuonys levitai nėra priskaičiuojami prie 12 genčių, o Juozapo palikuonys yra dalinami į dvi gentis – Manaseho ir Efraimo.

Vatikano radijas papasakojo tokią ES vėliavos atsiradimo istoriją:

Vėliavos istorija siekia 1949 metus. Tais metais buvo įkurta Europos Taryba. Jau pirmojo Europos Tarybą sudarančių šalių atstovų susitikimo metu buvo pasiūlyta suprojektuoti vėliavą, kuri simbolizuotų žemyno tautų vienybę. Buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo dailininkas iš prancūzijos Arsène Heitz. Jis konkursui pateiktame projekte ir pasiūlė dvylikos žvaigždžių vainiką mėlyname fone.

Švč. M. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės pirmajame skaitinyje iš Apreiškimo Jonui knygos skaitome: „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12,1).

Būtent šie žodžiai, teigė Vatikano Radijas ir įkvėpė prancūzų dailininką Arsène‘ą Heitzą.

Kokie ir kieno dar žodžiai įkvėpė dailininką – nežinoma. Aišku tik, kad tie žodžiai buvo teisingi ir teisingai suprasti dailininko ir komisijos.

Oficialiai buvo aiškinama, kad mėlyna spalva yra vilties simbolis, o žvaigždžių skaičius dvylika simbolizuoja pilnatvę. Tačiau vėliau pats dalininkas patikslino, kad mėlyna tai ir vilties spalva, ir krikščionių tradicijoje Mergelės Marijos spalva, o žvaigždžių vainiko simbolis paimtas iš Apreiškimo Jonui knygos.

Dvylikos žvaigždžių vainikas ant mergelės Marijos galvos, kaip tik ir reiškia 12 Izraelio genčių ir nieką kitą. Keista, kad ES neišaiškina savo piliečiams, ką reiškia ES vėliava.

Apie ES vėliavos simboliką šio straipsnio autoriui papasakojo kompozitorius Vytautas Juozapaitis, už ką jam nuoširdžiai dėkoju.