Honkongo pavyzdys gali padėti išspręsti Ukrainos krizę

Diena.lt: šis Sarmato.lt išverstas prancūzų straipsnis - puiki iliustracija ne tik neadekvataus vakaroidinės publicistinės "analitikos" į Rusiją ir jos veiksmus požiūrio, bet ir savo vakaroidinės "civilizacijos" nusikaltimų prieš kitas tautas menkinimo ir slėpimo.

Primenu - Didžioji Britanija 100-ui metų Honkongo valdymą gavo ne šiaip sau, net už gražias akis, ir ne už pinigus - Honkongas į Didžiosios Britanijos Imperijos jurisdikciją perėjo pagal Kinijos kapitualicijos paktą, taip vadinamame "Opijaus kare".

"Opijaus karas" vyko tarp Didžiosios Britanijos imperijos ir Kinijos. Prasidėjo tuomet, kai Kinijos imperatorius siekdamas sustabdyti valstybės valdymo aparato degradaciją uždraudė kinijos teritorijoje pardavinėti opiumą. Op[iumas į Kiniją buvo gabenamas iš Indijos, kurią tuo metu buvo okupavusi ir kolonizavusi Didžiosios Britanijos imperija. Opijus - buvo pagrindinė kolonizuotos Indijos eksporto prekė (lygiai kaip kad šiandien - JAV okupuoto Afganistano). Pagrindinė eksporto rinka - šalia esanti skaitlingiausia pasaulio valstybė - Kinija. Narkotikų eksporto organizatorius, taip vadinama "Vakarų Indijos Kompanija" - Britanijos monarchijos ir "privačių investuotojų" narkokartelis ir viena pirmųjų globalių korporacijų.

Kinija buvo ideali rinka opiumo realizavimui - netoli gabenti, saugus jūros kelias pakrante, pigi darbo jėga, dešimtys milijonų potencialių vartotojų, be to, narkotikais nuodijamas potencialus Didžiosios Britanijos konkurentas, nes narkotizuota visuomenė neįgali organizuotai priešintis.

reklama

Taigi, kai narkotizacija pasiekė aukščiausius valdžios sluoksnius, Kinijos valdovas ėmėsi radikalių priemonių - pirmiausia įvedė mirties bausmę narkomanams valdininkams ir detoksikaciją pradėjo nuo imperatoriškųjų rūmų, antra - įvedė mirties bausmę už prekybą opijumi, trečia - sudarė specialius slaptus padalinius kovai su narkotikų platinimu ir ketvirta - tam kad nereikėtų amžinai gaudyti kontrabandistų, tiesiog uždraudė į Kinijos uostus įplaukti britų "Vakarų Indijos Kompanijos" laivams.

Vakaroidiniai civilizatoriai į tokį įžūlų smūgį jų pajamoms atsakė tuo, kas šiandien vadinama "demokratišku bombardavimu" - pasiuntė karo laivus, ginti "demokratijos" ir "žmogaus teisių" į Kinijos pakrantę. Kadangi Kinijos valstybės karinė politika buvo orientuota į tvarkos viduje palaikymą - ji neturėjo efektyvios kariuomenės galinčios atremti šimtmečius pasaulį terorizuojančios imperijos antpuolio. Britanijos karo laivai praktiškai be pasipriešinimo vieną po kito iš patrankų sušaudė didžiuosiu Kinijos pajūrio miestus. Britai tikriausiai nebūtų pradėję sausumos karo prieš šimtąmilijoninę kinų tautą, tačiau lengvai galėjo užtikrinti totalią jūros blokadą, sunaikinti pagrindinius prekybinius kelius, o taip pat paprasčiausiai sukelti badą šalyje, todėl Kinijos imperatorius nusprendė sustabdyti savo šalies niokojimą ir pasiūlė paliaubas.

Britanijos imperijos sąlyga buvo paprasta - perduoti jiems tuometinius vartus į Kiniją - Hon Kongą. Šimtui metų. Kinai skaudančia širdimi sutiko. Taip atsirado toks šašas ir pūlinys - mafijos, narkotikų ir vakaroidinių civilizatorių placdarmas Kinijoje, per kurį Vakarai ir visų pirma naglosaksai vykdė ir TEBEVYKDO savo išpuolius bei organizuoja "demokratizacijos" procesus Kinijoje.

Tai žinodami, dabar pažvelkite, kaip vakaroidiniai propagandonistai bando savo pačiu šūdu apdergti Rusiją ir rusišką Krymą.

---

Ar sutartis apie Honkongo teritorijos perdavimą britų valdžiai 99 metų laikotarpiui gali tapti ukrainietiškosios krizės sprendimo pavyzdžiu?

Stebint tai, kaip politinės ir ekonominės Ukrainos rytuose vykstančio konflikto pasekmės tampa vis rimtesnėmis (čia jau net nekalbant apie taikių gyventojų kančias šalies rytiniuose rajonuose, ir, tegu ir mažesniu mastu, Kryme), būtinybė greičiau spręsti Ukrainos krizę tampa vis akivaizdesne. Šiame straipsnyje autorius siūlo išnagrinėti susitarimo dėl Krymo nuomos, tarp Rusijos ir Ukrainos pasirašymo perspektyvą, remiantis Honkongo perdavimo Didžiajai Britanijai 99-iems metams, nuo 1898 iki 1997 metų, pavyzdžiu.

reklama

Visumoje, krizės kilimą Rytų Ukrainoje galima vertinti kaip Rusijos bandymą nukreipti tarptautinės bendrijos dėmesį nuo Krymo, aneksuoto keletą savaičių iki to, ir pasinaudoti krize kaip instrumentu derybose taip, kad už nuolaidas ukrainiečių valdžiai ir Vakarų vyriausybėms Ukrainos Rytuose, mainais būtų pripažintas Rusų suverenitetas Kryme.

Reikia pripažinti, kad šį tikslą Rusijai pasiekti pavyko, todėl, kad derybose Krymo klausimas jau nefigūruoja.

Tačiau viso to pagrindu susidariusi situacija nieko netenkina, todėl, kad ji yra lydima ekonominės situacijos Rusijoje blogėjimu, veikiant Vakarų sankcijoms, krentant naftos kainoms ir keturiasdešimties procentų rublio devalvacija.

Tuo pat metu pasiūlytas šiame straipsnyje sprendimas gali geriausiu būdu pasitarnauti visų dalyvaujančioms šiame reikale pusių interesams.

Ir taip, jei Rusija ir Ukraina pasirašo Krymo perdavimo Rusijos jurisdikcijai ilgam laikui, sakykim 99 metams sutartį – ką toks variantas galėtų duoti visiems?

Visų pirma tai politinė ir ekonominė nauda Ukrainai

Dabartiniu metu Ukrainos valdžiai yra visiškai aišku, kad Krymas prarastas, ir kad artimiausioje ateityje jį susigrąžinti nėra jokių galimybių. Todėl tokios sutarties pasirašymas leistų prezidentui Porošenko išsaugoti veidą, pereinant nuo pilno ir negrįžtamo praradimo prie nuomos su aiškiai apibrėžta data.

Mainais į oficialų Rusijos jurisdikcijos Kryme pripažinimą, Ukrainos vyriausybė galėtų pasiekti ekonominių lengvatų, pavyzdžiui, mažesnius energijos resursų tarifus visam nuomos laikotarpiui.

Ekonominė ir politinė nauda Rusijai

Oficiali nuomos 99-iems metams sutartis leistų Rusijai, pirmoje eilėje, pasiekti tarptautinį jos valdžios Kryme pripažinimą, kas padėtų tašką sankcijoms prieš Krymą ir jo valdžią. Tuo pat metu tas niekaip neatsilieptų rusakalbių pusiasalio gyventojų pasitikėjimui Rusija ir neabejotinam jų palaikymui Vladimirui Putinui.

Be viso to, jei toks susitarimas bus lydimas Rusijos nuolaidomis Kijevo suvereniteto rytiniuose šalies rajonuose klausimu, – tai gali reikšti Vakarų sankcijų Maskvai panaikinimą. Jei remtis prielaida, jog vienintelis rusiškosios politikos regione tikslas yra valdžios Kryme išsaugojimas, – tai viskas nurodo į tokių nuolaidų galimybę pasirašius nuomos sutartį, kuri reikštų Rusijos suverenitetą pusiasalyje. Sankcijų atsisakymas, savo ruožtu padėtų Rusijai kovoti su recesijos perspektyva ir visumoje su ekonominiu nuosmukiu šalyje.

Ir pabaigai, politinė bei ekonominė nauda Vakarų valstybėms

Nėra abejonių, kad ginkluoto konflikto Europos centre pabaiga, sudarytų teigiamas pasekmes vakarų valstybėms ne tik politinėje ar karinėje, bet ir ekonominėje plotmėje, turint omenyje Rusijos rinkos svarbą ir egzistuojančią rusų vartotojų paklausą ES produkcijos atžvilgiu.

Turint omenyje šias visas teigiamas pasekmes, šiame straipsnyje pateiktas problemos sprendimas galėtų būti apsvarstytas vakarų lyderių derybose su Rusija ir Ukraina.

“Le Huffington Post“, Prancūzija