Kaip sodomitai apgavo psichiatrus

Anksčiau homoseksualizmo gydymu užsiėmė psichiatrai seksopatologai. Šiame straipsnyje mėginsime paaiškinti, kodėl homoseksualizmas, balsavimo būdu, be rimtų klinikinių tyrimų ir įrodymų buvo pašalintas iš psichinių ligų sąrašo. O taip pat papasakosime apie tai, kur gi slypi tasai Trojos arklys, užmaskuotas kaip asmens laisvė ir gresiantis mums didžiule nelaime.

Rašysime paprasta kalba, naudosime pasenusius, nepolitkorektiškus terminus. Gerbiami kolegos – psichologai, psichoterapeutai ir psichiatrai – šitas straipsnis skirtas ne jums, o ne specialistams.

***

Šiuolaikinis tam tikros sąvokos „homoseksualizmas“ dalies pavadinimas – egodistoninė lytinė orientacija – neaprėpia visų homoseksualizmo rūšių ir yra kompromisinis terminas. „Egodistoninė lytinė orientacija“ iki šiol tebėra įrašyta į tarptautinę ligų klasifikaciją skyriuje „Psichiatrija“ ir poskyryje „Asmenybės sutrikimai“. Terminą „asmenybės sutrikimas“ reikėtų suprasti kaip šiuolaikinį termino „psichopatija“ pakaitalą. Termino „egodistoninis“ prasmė yra tokia. Jeigu žmogui nekomfortiška (egodistoninė būsena), tai jis gali kreiptis į gydytoją psichiatrą seksopatologą, prašydamas gydymo. O jeigu žmogų viskas patenkina (egosintoninė būsena), įstatymai leidžia jam gyventi be gydymo.

Svarbiausia, ką norėtųsi pasakyti – kad homoseksualistai ne maniakai, nekęsti jų nėra už ką ir netgi neleistina. Seksualinių nukrypimų pateikimas kaip norma ir jų propagavimas reikalingas ne homoseksualistams, o tiems psichopatams, kurie siekia pakeisti visuomenės dorovines normas ir, tikriausiai, siekia mažinti gimstamumą.

Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti apie psichiatriją apskritai. Psichiatrija – tai labai sudėtingas mokslas apie smegenų ligas mikrolygmenyje. Tiriamos ne vien aštrios psichozės. Psichiatrija kaip medicinos šaka tiria biologines suvokimo patologijos (tarkime, haliucinacijų), mąstymo bei emocijų ir potraukių patologijų prielaidas.

reklama

Apie potraukių patologijas pakalbėsime detaliau.

Potraukių yra pačių įvairiausių. Agresyvaus pobūdžio potraukio sutrikimai neretai rodomi filmuose – tai įvairūs maniakai. Egzistuoja piromanai (kurie viską padeginėja). Ir yra seksualinio potraukio sutrikimai. Jiems priskiriamas homoseksualizmas (egodistoninė lytinė orientacija), zoofilija, pedofilija, mazochizmas, sadizmas, fetišizmas, transvestizmas, nekrofilija, ekshibicionizmas ir t.t.

Dabar paaiškinsiu kodėl homoseksualizmas yra nevienalytė liga. Homoseksualizmas panašus į aukštą temperatūrą. Matome, kad tai liga, o kokia jos priežastis – turi išsiaiškinti gydytojas. Tai štai – homoseksualizmo priežastis galima suskirstyti į 5 grupes. 4 iš jų visuomenei nepavojingos, o likusi ir yra tasai Trojos arklys, apie kurį pagalvojus šiurpas ima. Bet apie viską iš eilės.

HOMOSEKSUALIZMO PRIEŽASTYS

Pirma ir gausiausia grupė – TV propagandos aukos, kurioms susiformavo patologiškas sąlyginis refleksas dar paauglystės amžiuje. Šią bėdą gali išgydyti psichiatras seksopatologas (užgesins patologišką refleksą ir suformuos normalų hetero refleksą).

Antra grupė – grupinių išprievartavimų ir incestų vaikiškame amžiuje aukos. Sutrikimas gydomas kaip psichinė trauma, užgesinamas patologiškas sąlyginis refleksas, suformuojamas normalus refleksas – tai irgi daro psichiatras seksopatologas.

Trečioji grupė – tai sergantys šizofrenija ir maniakine depresyvia psichoze. Kas studijavo psichiatriją, žino, kad šizofrenija dažnai prasideda nuo lytinio palaidumo. Jūs tokius žmones matėte – laksto nuogi centrine miesto gatve ir panašiai. Tokiems ligoniams reikalingi neuroleptikai, kad būtų sustabdytas asmenybės defekto vystymasis toje fazėje, kurioje jie kreipėsi į psichiatrą. Kitaip jie taps visiškai neadekvačiais. Be gydymo tokie žmonės gali tapti invalidais.

Ketvirtos grupės praktiškai niekas nemato, kadangi jų yra vienetai, tačiau dėl tvarkos reikia paminėti ir juos. Tai žmonės su endokrinine ir chromosomine patologija.

Penktoji grupė – tai ir yra tikrasis pavojus. Tai tie, kurie išmąstė visą šią propagandą, kalbančią apie „asmens laisvę lovoje“ ir „kovą už engiamuosius“. Jų tikslas – pasinaudoti žmonių tamsumu ir pasislėpti būtent tarp tų keturių ankstesnių grupių, užsimaskuoti jomis. Tai tikroji bėda ir tikrasis blogis – gryniausi psichopatai. Gryna psichopatija – pasenęs terminas, bet jis tiksliai atspindi problemos esmę. Kad suprastume visą siaubą to, ką jie sugeba, pasidomėkite, kas tai yra našlaičiai Diuplesi.

Paaiškinsiu, kur slypi bėda. Tai pats pavojingiausias psichopatologijos tipas. Ligos kilmė yra biologinė ir neišgydoma. Įsivaizduokite puikiai išsilavinusį intelektualą, biologiškai nesugebantį jausti nė vieno žmogiško jausmo – nei atjautos, nei pergyvenimo dėl kito žmogaus, nei pasitikėjimo, nei sąžiningumo, sąžinės, moralės. Ir tada suprasite, kad prisidengę nekenksmingomis keturiomis homoseksualistų grupėmis (kurios visuomenėje yra nereikšmingai menkos), jie tampa tikra nelaime, tikru siaubu, kurį suvokia tiktai tie, kurie studijavo psichiatriją prieš 25-40 metų.

Šiuolaikiniai vadovėliai nesuteikia informacijos apie grynus psichopatus.

Be šios informacijos, be šių žinių ir mokėjimo atpažinti po normalumo kauke pasislėpusius psichopatus, visi psichologiniai mokslai tampa nieko neverti, kaip puodas be dugno ar peilis be geležtės.

reklama

Tas, kuris apskaičiavo šią manipuliaciją protais, žinojo, ką daro. Šį Trojos arklį sukūrė labai rafinuotas ir amoralus protas. Jo tikslas – padaryti taip, kad dorovingi žmonės savo pačių rankomis ir patys to nepastebėdami imtų laikyti psichopatų vertybes norma.

Neretai užduodamas klausimas, kodėl homoseksualizmas – tai liga.

Kadangi argumentai, kad homoseksualizmas visada buvo įrašytas į psichinių susirgimų sąrašą skyriuje „psichiatrija“, „lytiniai sutrikimai ir iškrypimai“ neįtikina ir šiuo metu dalis homoseksualizmo, pavadinta „egodistonine lytine orientacija“ įrašyta Tarptautiniame ligų sąraše „Psichiatrijos“ skyriuje – paaiškinsiu, kaip atrasti ribą tarp normos ir patologijos.

Reikia atkreipti dėmesį į stimulą ar situaciją, kuri sukelia seksualinį geismą.

Dauguma inteligentiškų žmonių mano, kad ten esama meilės, kad homoseksualistai – tiesiog žmonės, nepanašūs į kitus, atstumti visuomenės ir patiriantys sunkumų, kai ieško partnerių.

Reikia suprasti, kad sergant psichopatologijomis, seksualinio geismo faktoriai irgi nėra tokie kaip pas normalius žmones, jie yra nesveiki.

Sergant mazochizmu, geismą sukelia skausmas ir pažeminimas. Sadizme – valdžia ir žiaurumas. Fetišizme – drabužiai, garsai ir t.t. Pagrindinis geismo faktorius homoseksualių kontaktų metu – valdžia ir paklusimas. Būtent dėl to homoseksualistai būna aktyvūs ir pasyvūs. Normalūs žmonės jaučia diskomfortą nuo valdžios ar paklusnumo kito žmogaus atžvilgiu. Sveikas geismas pagrįstas jausmais.

Iškyla klausimas – kam prireikė laikyti psichiatrinę patologiją norma?

Išgalvoti homoseksualizmo normalizavimą ir sukurti seksopatologijos normalizavimo poreikį įvairiose šalyse galėjo tiktai psichopatai. Esmė čia slypi tame, kad vidinis psichopatų pasaulis – tai sekso, kuris pagrįstas valdžia, kultas, paklusnumo, pažeminimo, žiaurumo ir pinigų, reikalingų tam, kad įgytum valdžią kitų žmonių atžvilgiu, kultas. Normaliems žmonėms nereikalinga valdžia kitų žmonių psichikos atžvilgiu. Normalus žmogus negalvos apie tai, kaip savo manipuliacijomis galima būtų pavergti kitus žmones ir priversti juos kažką daryti. Normalūs (moraline prasme, o ne ta prasme, kad „neišprotėję“) žmonės gyvena savo gyvenimą ir stengiasi normaliai bendrauti su aplinkiniais.

Mintis pavadinti homoseksualius kontaktus meile galėjo šauti į galvą tiktai psichopatui. Nes tiktai psichopatai gali sukeisti prasmes ir pavadinti santykius, pagrįstus paklusimo, pažeminimo ir valdžios faktoriumi meile. Žodis „meilė“ dorovingiems žmonėms yra šventas, jį išgirdę, jie atsitraukia.

Ir dar apie vieną svarbų psichopatų mąstymo ypatumą.

Reikia pastebėti, kad psichopatams, kaip moraliniams daltonikams, neprieinamos moralinės meilės ir prisirišimo kategorijos. Kaip jau buvo sakyta, jie painioja visas sąvokas, kurios susijusios su aukščiausiais moraliniais jausmais, jie nelinkę prisirišti ir naudoja savo kalboje gražius dorovingus išsireiškimus, kad suklaidintų ar apgautų kitus žmones. Psichopato mąstymo pavyzdys (iš praktikos). Jei paklausime psichopato, kas yra meilė ir užduosime patikslinančius klausimus, tai jis pateiks tris situacijas ir kiekvieną pavadins „meile“.

1. Neištikimybė vyrui savo namuose švenčiant gimtadienį su viršininku (prie vyro), „demonstruojant pagarbą viršininkui“.

2. Seksas per gimtadienį su buvusiuoju (irgi prie vyro).

3. Atsitiktinis seksas už pinigus, kai vyras neskyrė dėmesio.

Normaliam žmogui visa tai panašu į kažkokį marazmą. Tačiau psichopatai nemato skirtumo. Taip juos galima atskirti nuo normalių ir dorovingų žmonių.

Pagrindinė šio straipsnio mintis yra paprasta.

Psichinių nukrypimų normalizavimas, pasitelkus lozungą „netrukdykite meilei, pasitraukit į šalį“ – tai ne kas kita kaip destrukcinis poveikis milijonų žmonių psichikai. Jos tikslas – pakeisti normalias moralines vertybes psichopatų vertybėmis.

www