Apsinuodijimas informacija

Kiekvienam žmogui reikalingas maistas protui, arba, kitaip sakant, informacinis maistas.

Jeigu kasdien valgysime labai aštrų maistą, tai labai greitai skrandis bus pažeistas. Tas pats su informaciniu maistu. Mes kasdien suryjame milžinišką informacijos kiekį. Tačiau visiškai netikriname jos kokybės ir labai retai sekame, ar ta informacija teikia naudą, ar daro žalą.

Jeigu valgio kokybę galima atsekti ir išbraukti potencialiai kenksmingus komponentus iš meniu, tai apie informacinius patiekalus niekas nesusimąsto. Valgoma viskas iš eilės. Sušerti šiuolaikiniam žmogui eilinę bjaurastį, kuri nieko daugiau neduoda, kaip tik žalą – nieko nėra lengviau ir paprasčiau.

Žmogus paprasčiausiai nežino, kad savo informacinį maistą reikia kruopščiai atsirinkti. Ir ryja viską iš eilės. Viską, kuo šeria.

Iš pradžių žmogų maitina krūtimi, paskui – šaukšteliu. Paskui jis išmoksta pats valgyti. Dar vėliau jau sugeba gamintis maistą savarankiškai – užsiaugindamas ar nusipirkdamas, ko reikia. Arba pasirinkti tai, ką pagamino kiti.

reklama

Su informacija – tragiškesnė situacija. Valgoma iš šaukštelio. Dažniausiai visą gyvenimą.

Mintys – štai kas susiformuoja, vartojant informaciją. Kokia yra vartojama informacija – tokios ir mintys. Kokios mintys – tokia ir savijauta. Kokia savijauta – tokie ir poelgiai. Kokie poelgiai – tokios ir pasekmės.

O rezultate – gyvenimas. Toks, kokį turite.

Mūsų visuomenėje viešpatauja visuotinis pesimizmas. Pyktis, agresija, nuolatinis diskomforto pojūtis, kaltų ieškojimas… Ir tai – apsinuodijimo informacija simptomai.

Tikriausiai jūs galvojate, kad prasta sveikata – prastos ekologijos pasekmė? Kas moralės nuosmukis – prasto auklėjimo pasekmė? Kad žemas gyventojų gyvenimo lygis – prasto vadovavimo pasekmė? Kas pesimizmas ir dvasinio komforto deficitas – neišvengiami mūsų urbanistinėje epochoje?

Jūs klystate. Visa tai – apsinuodijimo informacija pasekmė.

Pasižiūrėkime į pavyzdžius. Tarkime, žmogus susirgo kažkokia liga. Kodėl?

Daugumoje atvejų jis kažką padarė ne taip. Ne ten pabuvojo, ne tą suvalgė, ne tą pasakė… Ir rezultatas – trauma (matoma ar nematoma), o iš jos – liga.

Visi veiksmai, kurie atvedė į ligą – žmogaus galvos užpildymo informaciniu turiniu pasekmė. Apsinuodijimas informacija.

O kodėl žmogus nepasveiksta, kodėl nesiliauja sirgti?

O jis paprasčiausiai nežino kaip pasveikti, jo galvoje nėra tokios informacijos arba yra, tačiau pažymėta kaip kenksminga, neteisinga, gėdinga. Arba jeigu pats žmogus negali išsigydyti, tai tikriausiai esama žmonių, kurie jam galėtų padėti, tačiau vėlgi, jis nežino tų žmonių, užtat pažįsta begalę kitų, kurie žada išgydyti, tačiau niekaip nepadeda.

Informacija ne iš tų žmonių. Ne tų žmonių mėgdžiojimas… O juk visiškai įmanoma, kad kūniškam pasveikimui žmogui pakanka suvalgyti kokių šaknelių ar kitokių vaistažolių. Tačiau vėlgi – jis šito nežino. Jo galvoje visiškai kita informacija, jam visiškai nereikalinga, o reikalingos jis neturi ar nepripažįsta.

Jis pats užpildė protą nereikalingu ir nesvarbiu šlamštu.