Man tai gėda...

Nustebino, kad R. Vanagaitė teigia, kad Lietuvoje jos knyga buvo niekur nepriimta ir atstumta. Tai melas, Andrius Tapinas puikiai plačiai pristatė jos knygą, autorė dalyvavo visose TV ir daugelyje portalų buvo straipsniai. Knyga buvo plačiai pristatyta Knygų mugėje. Lietuviai puikiai suvokia Holokausto priežastis ir pasekmes ir mums skaudu dėl to meto įvykių. Reikia diskutuoti ta tema, bet nereikia meluoti taip reklamuojantis Baltarusijos ambasadoje, šmeižiant Lietuvą. Diskutuoti būtina neiškreipiant įvykių ir nemeluojant, deja net pačioje knygoje autorė naudoja netikras nuotraukas norėdama padaryti knygą perkamesnę.

Žydų žudymai vyko vokiečių iniciatyva, vokiečiams prižiūrint, 6000 lietuvių buvo tik vykdytojai, ne organizatoriai. Didžiausia kaltė tenka vokiečiams, be vokiečių nebūtų buvę Holokausto. Taip dalis 6000 lietuvių bendradarbiavo. Taip buvo visoje Europoje. Lietuva nebuvo išskirtinė. Taip pat nutiko Ukrainoje, Baltarusijoje, va rumunai patys iššaudė visus savo žydus.

reklama

Nepamirškime vyko karas. Visuomenė Holokaustui priešintis negalėjo nes dalis buvo sovietų ištremti išžudyti kita dalis įbauginta, nemaža dalis lietuvių padėjo gelbėtis žydams, rizikuodami savo ir giminaičių gyvybėmis Tai juodas laikotarpis Lietuvai ir žydams. Turime diskutuoti apie tai, bet negalime meluoti ir to naudoti savireklamai.

Vanagaitė nieko naujo nekalba tik perašė ir perpasakoja Fritz Bauer institute Frankfurte prie Maino dirbančio C. Dieckmannas žodžius, kuris dar 2011 m. parašė fundamentalų veikalą „Vokietijos okupacinė politika Lietuvoje 1941–1944“.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams tirti Lietuvoje narys kelia moralinį klausimą, kodėl Lietuvos visuomenė, matydama ir girdėdama, kaip aplink žudomi žydai, neprotestavo?

Jo manymu, tai didžiąja dalimi nulėmė Bažnyčios laikysena, kuriai esą tebuvę svarbu, ką daryti su pakrikštytų žydų turtu.

C. Dieckmannas aiškina, kad okupacijos metais Lietuvoje buvo tik nedidelė vokiečių armijos dalis, taigi vokiečiams tekę remtis bendradarbiavimu su lietuviais. Istorikas aiškina, kad žydai buvo žudomi vokiečių iniciatyva, tačiau lietuviai tą darė savanoriškai.

Lyg neigdamas savo teiginius vėliau jis pripažįsta, kad iki nacistinės okupacijos Lietuvoje žydų pogromų nebūta, o prasidėjus žudymams buvo daug kunigų kurie protestavo, bažnyčiose ragino nežudyti žydų.

Lietuvos visuomenė buvo suskaldyta nevieninga ir įbauginta, deja nematėme mąsinių protestų žudant žydus, kaip ir Lietuvą okupuojant Sovietų Sąjungai. Abejinga visuomenė leidžia daryti nusikaltimus ir žinoma turime keistis.

reklama

"Niekur nekviečiamoji"

Mes pripažįstame savo klaidas, 1995 m. tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas kalbėdamas Izraelio parlamente atsiprašė lietuvių tautos vardu už tuos lietuvius, kurie dalyvavo nacių persekiojimuose ir žydų žudyme Antrojo pasaulinio karo metais.

Holokausto metu lietuviai gelbėjo žydus nuo išžudymo. Jie tai darydami dažnai statydavo savo pačių gyvybę į pavojų. Šios veiklos mastą nustatyti nėra paprasta, nes ji buvo slapta, individuali, nebuvo priimta ja girtis ir po karo. Pavyzdžiui, nors bažnyčia gelbėjamąją veiklą kunigams buvo uždraudusi, draudimus skelbęs V. Brizgys vėliau teigė jog jie buvo priverstiniai ir jų nebuvo paisoma. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus surinktais duomenimis žydus gelbėjo 159 dvasininkai, pagal Antano Gurevičiaus duomenis 162, nors Pasaulio tautų teisuolio vardas suteiktas tik keturiolikai Lietuvos kunigų. Vienos žydų šeimos gelbėjimui neretai reikėdavo derinti keleto pagalbininkų pastangas. Pasak Geniaus Procutos, nacistinės okupacijos metais Lietuvoje buvo gelbėjama ir slepiama apie 2500-4000 žydų, tame dalyvaujant maždaug 25 000 žmonių.

Izraelyje veikiantis Jeruzalės „Yad Vashem“ centras Pasaulio tautų teisuolio vardą yra suteikęs 887 Lietuvos gyventojams. Lietuvos prezidento Kazio Griniaus ir jo žmonos Kristinos Griniuvienės nuopelnai gelbstint žydus įvertinti daugiau nei prieš dešimtmetį. Lietuvos valstybė juos apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais. Istorijos tyrėjai sako, kad šie skaičiai vargu ar atspindi tikrąjį to meto vaizdą.

Jeigu skaičiuotume pagal lyginamąjį svorį, tarp visų gyventojų, tarp visų Vidurio ir Rytų Europos šalių Lietuva pagal žydų gelbėtojų skaičių užima pirmą vietą., t.y. pagal žydų gelbėtojų skaičių milijonui gyventojų. Tuo metu Lietuvoje buvo beveik 3 mln. gyventojų. Vienam milijonui tenka beveik trys šimtai žydų gelbėtojų. Pagal šį rodiklį Lietuva aiškiai užima pirmą vietą.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Gelbėtojų skyrius yra sudaręs sąrašą daugiau kaip 2300 šeimų, išgelbėjusių daugiau kaip 3000 Lietuvos žydų.