Amerika gali pralaimėti naftos karą

Finansinė katastrofa, ištikusi Rusiją, kai Brent markės naftos kaina per keturis paskutinius mėnesius nukrito 50 %, užgožė kitą, kuri, greičiausiai, 2015 metais gresia JAV skalūnų naftos pramonei. Laikas atkreipti į tai dėmesį, kadangi Saudo Arabija ir kitos stambios Artimųjų Rytų naftą išgaunančios valstybės vargu bau ignoruoja skalūnų naftos išgavimą JAV ir sumažins savo gamybą, juolab, kad kaina artėja prie tokio lygio, kuris amerikietišką gamybą privers stabdyti.

Pagrindinių OPEC šalių atstovai daugelį mėnesių kalbėjo, kad jie nemažins naftos išgavimo kiekio, kad ir kokia žema bebūtų pasaulinė rinkos kaina. Saudo Arabijos naftos ministras Ali al-Naimi pažymėjo, kad netgi 20 dolerių už barelį nepakeis jų sprendimo. Pirmoji JAV reakcija buvo savimi pasitikinti: amerikiečių naftos gamintojai gana stiprūs, jie išgaus naftą netgi esant labai žemai kainai, kadangi naftos išgavimo iš jau egzistuojančių gręžinių išlaidos yra dar mažesnės. OPEC pralaimės, kadangi jos valstybių-narių socialinė apsauga priklauso nuo naftos kainos; bet kokiu atveju – OPEC mirusi.

Šis optimizmas primena nerūpestingą Rusijos reakciją pačioje kainos kritimo pradžioje: spalį RF prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad „niekas iš rimtų žaidėjų“ nėra suinteresuotas naftos kainos kritimu žemiau 80 dolerių ribos. Šis savęs nuraminimas atvedė Rusiją prie ribos: penktadienį reitingų agentūra Fitch jos kreditinį reitingą sumažino iki lygio, esančio kiek aukščiau nei šiukšlių, ir jis, greičiausiai, kris dar, o tuo metu rublis ir toliau devalvuojasi kartu su naftos kainos kritimu.

reklama

Tai labai blogai idėja – kainų karo metu elgtis savimi pasitikinčiai. Šiaip ar taip, nukentės visi dalyviai, ir bet kokia pergalė gali būti tik sąlyginė. Laimėtojas bus tas, kuris gebės iškęsti maksimalius sunkumus. Aš statau – šiai dienai – už Saudo Arabiją. Ir, nors tai atrodytų paradoksalu – už rusus.

Kol kas vienintelis požymis, kad JAV naftos išgavimas gali sumažėti, yra tai, kad mažėja naudojamų naftos gręžimo įrenginių kiekis. Praeitą savaitę jų buvo 1750, 61 įrenginiu mažiau, nei dar prieš savaitę ir keturis kartus mažiau, nei jų buvo prieš metus. Vis dėlto, naftos išgavimo kiekis vis dar siekia rekordines aukštumas. Sausio 2 dieną pasibaigusią savaitę, kai gręžimo įrenginių kiekis taip pat sumažėjo, jos buvo išgaunama 9,13 milijono barelių per dieną, daugiau nei kada nors anksčiau. Naftos kompanijos stabdo išgavimą tik labai nuostolinguose gręžiniuose, kuriose išgaunama po keletą barelių per dieną – esant dabartinei naftos kainai šių gręžinių įrangos nuoma neatsiperka. Kadangi niekas nemažina išgavimo kiekio, naftos kaina ir toliau krenta, šiandien Brent markės nafta kainuoja 48,27 dolerius už barelį, o kainos kitimo tendencijos išlieka nukreiptos žemyn.

Visa tai, žinoma, turi įtakos. Anot paskutinės konsultingo kompanijos Wood Mackenzie analizės, „Brent markės naftos kaina po 40 dolerių už barelį vainikuos gamybos uždarymą ir gerokai sumažins jos išgavimo kiekius. Esant tokiai kainai, kai naftos išgaunama po 1,5 milijoną barelių per dieną, nepelningais taps naftos išgavimo projektai, veikiantys Kanados smėlynuose, po to JAV ir Kolumbijoje“.

Tai dar nereiškia, kad kai tik Brent naftos kaina nukris iki 40 dolerių – o tai prognozuoja vienas didžiausių pasaulio bankų – Goldman Sachs, tai skalūnų naftos išgavimas automatiškai sumažės iki 1,5 milijonų barelių per dieną. Daugelis Amerikos skalūnų naftos gamintojų ir toliau nuostolingai išgaus naftą, kadangi jiems reikia aptarnauti skolas – maždaug 200 milijardų dolerių – tai atitinka Rusijos valstybinių energetikos kompanijų finansines sąnaudas.

reklama

Amerikos skalūnų naftos gamintojų problema yra ta, kad jų skolos perfinansuoti nėra galimybės, jei yra patiriami nuostoliai. Kažkuriuo metu, jei naftos kaina ir toliau liks maža, didesnę skolą turinčios kompanijos nustos egzistuoti, o sėkmingesnės negalės jų perpirkti, kadangi neturės nei pinigų, nei garantijų, kad bus galima apmokėti jų skolas.

Nemokumas ir vystymosi nebuvimas, galų gale prives prie naftos išgavimo mažėjimo. JAV energetinės informacijos valdyba ir toliau prognozuoja, kad JAV naftos išgavimas sudarys vidutiniškai 9,3 milijono barelių per dieną, o tai 700 tūkstančių barelių per dieną daugiau, nei 2014 metais.

Kalbant apie Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus, tai jie ir toliau paprasčiausiai pumpuos naftą. Tai valstybės, o ne verslo įmonės, jos negali imti, uždaryti įstaigos ir skirstytis po namus – jos ir toliau turi biudžetą, kurį privalo finansuoti ir negali naftos, kaip tarptautinio rezervo šaltinio, kažkuo pakeisti. Rusija, trečias pagal dydį naftos gamintojas pasaulyje po JAV ir Saudo Arabijos, yra mažiau stabili, nei Artimųjų Rytų naftos monarchai, tačiau ji atsidūrė tokioje pat padėtyje: nafta yra jos gyvenimo pagrindas.

Tai gali būti kruvinas, ilgas mūšis su neaiškia baigtimi. Naftos kaina gana neelastinga trumpalaikiams paklausos ir pasiūlos pokyčiams. Todėl jos kursas šiemet bus diktuojamas naujienomis ir rinkos reakcija į tas naujienas. JAV skalūnų naftos išgavėjų bankroto banga, greičiausiai padidins kainą, tačiau tai bus laikoma negatyviu faktoriumi paklausai. Kiek pakils kaina, vis dar lieka neaišku. Ji gali išaugti tiek, kad užtikrintų JAV skalūnų pramonės konsolidaciją, suteikdama jai antrą kvėpavimą ir privesdama OPEC šalis, Rusiją, Meksiką ir Norvegiją prie dar didesnių sunkumų – arba kaina stabilizuosis tokiame lygyje, kuris privers JAV pamiršti skalūnų bumą. Tai turėtų liūdnas pasekmes JAV ekonomikos kilimui.

Panašu, kad JAV vyriausybei atėjo laikas apmąstyti, ar verta jiems didinti pajėgas šiame kainų kare, įsitraukiant į jį kaip suvereniai valstybei. Tai gali būti pagalbos skalūnų naftos gamintojams suteikimas arba laikinas jų subsidijavimą. Juk jie dabar konkuruoja su valstybėmis, o ne su verslo įmonėmis, tokiomis kaip jie patys.

America’s Going to Lose the Oil Price War

parengė: Darius Dimbelis