Gigantiški Hitlerio traukiniai

Visiems žinomas diktatorių polinkis gigantomanijai. Breitspurbahn (plačiabėgis geležinkelis) – vienas iš mylimiausių Hitlerio projektų. Jis buvo kuriamas iki pat karo pabaigos. Hitleris laikė jūrų ir upių laivus nepakankamai geru transportu, ypač masiškam krovinių gabenimui:

„Mes gausime kolosalios naudos iš savo kolonijinio Reicho. Viso pasaulio lobiams reikalingas laivynas, kurio statyba ir išlaikymas kainuoja milijardus“.

Per Hamburgą, Berlyną, Miuncheną, Lincą, Vieną ir Niurnbergą buvo planuojama nutiesti geležinkelius su dvigubai platesniais bėgiais, per kuriuos 200-250 km/h greičiu turėjo lėkti gigantiški traukiniai. Paryžius, Roma, Triestas, visa Europa, o paskui į rytus – Praha, Stambulas, Minskas, Maskva. O paskui dar toliau – Kaspijos jūra, Uralas.

reklama

Šiandien pasaulyje priskaičiuojama 113 bėgių pločio variantų, tačiau labiausiai paplitęs vis dėl to išlieka 1435 mm plotis. Suomijoje ir Mongolijoje plotis siekia 1524 mm. Anksčiau toks pats plotis buvo ir Rusijoje, o naujas rusiškas standartas – 1520 mm. 4 milimetrų skirtumas ne toks jau ir esminis ir nereikalauja traukinių perdirbimo. 1524 mm pločio bėgiai kai kuriose atkarpose naudojami iki šiol, tame tarpe ir metro bei tramvajų linijose. Ispanijoje, Portugalijoje, Čilėje ir Argentinoje bėgių plotis yra 1676 mm, Kanadoje – 1495, Amerikoje – 1473 mm.

Superplatūs bėgiai leistų smarkiai padidinti pervežamų krovinių svorį ir traukinio greitį. Buvo siūloma paleisti sąstatus didžiuliu 450 km/h greičiu, tačiau tokius pasiūlymus atmetė kaip nepraktiškus. Pakako ir 250 km/h greičio, kad galima būtų be problemų pasiekti bet kurį imperijos tašką: nuo Berlyno iki Romos 1627 kilometrai, iki Bukarešto – 1759 km, iki Maskvos – 1923 km, iki Stambulo – 2429 km. Dėl to visi apskaičiavimai buvo atliekami maksimaliems 250 km/h greičiams keleiviniams traukiniams ir 100 km/h – prekiniams.

Esant tokiems greičiams ir atitinkamam stabdymo keliui, optinė signalinė sistema tampa neefektyvi, ypač jei sninga ar tvyro rūkas. Dėl to buvo sukurta nauja sistema, šiek tiek primenanti dabartinę elektroninę: aukšto dažnio daviklių pagalba visa informacija atsispindėjo mašinisto pulte ir mašinų salėje. Buvo skiriamas dėmesys naujoms traukinio apšildymo, ventiliacijos ir apšvietimo sistemoms. Pavyzdžiui, langų, esant tokiems greičiams, atidaryti jau nebebuvo galima.

reklama

Buvo parengta 10 tomų techninės dokumentacijos. Pavyzdžiui, tomai D ir E – „Visų tipų keleivinių ir prekinių traukinių vagonai“.

Tarp specialių keleivinių traukinių vagonų – vagonas-kino salė 196-ioms vietoms; bendras vagonas 192 vietoms su skaitymo sale, kavine, baru, pokalbių sale, bagažo skyriumi ir 12 tualetų (8 apatiniame aukšte ir 4 viršutiniame); patogus vagonas su sėdimosiomis/miegamomis vietomis, skirtas ostarbeiteriams (rytų kolonijų darbininkams) – 480 vietų plius valgykla, bufetas, 18 tualetų, prausimosi kambariai.

„Pirties“ vagono pavyzdys:

Apatinis auštas: kirpyklos ponioms ir ponams, 4 vonios kambariai, 20 dušinių, 2 laukimo salės, patalpos personalui, techninis skyrius, 2 patalpos skalbimui, 4 tualetai. Viršutinis aukštas: salės rūkantiems ir nerūkantiems (120 vietų), virtuvė, gaminanti patiekalus pagal užsakymus, konditerija, sandėliukas, du kambariai personalui, trys tualetai.

via

via

via