Vokietes prievartavo ir anglosaksai

„Pergalės prieš nacistinę Vokietiją pamokos“ – taip buvo pavadinta konferencija, surengta Londone pačiu laiku, švenčiant 70-ąsias karo pabaigos metines. Kiek įvairiausių klišių vietoje objektyvios analizės pateikė britų ekspertai! Vis iš naujo ir iš naujo aiškino apie lemiamą britų ir amerikiečių indėlį į pergalę. Ne rečiau prisimindavo ir „išprievartautą Vokietiją“. Prievartavo, savaime aišku, Raudonosios Armijos kareiviai. Buvo pateiktas klaikus skaičius – 2 milijonai aukų, nors tokius duomenis jau seniai paneigė išslaptinti karo laikų dokumentai.

Kaip atsvarą šiems kaltinimams, šių eilučių autorius, taip pat dalyvavęs minėtoje konferencijoje, perskaitė ištrauką iš knygos „Kai atėjo kareiviai“, kuri ką tik pasirodė Vokietijoje. Joje vokiečių profesorė Miriam Gebhard pateikė faktus ir skaičius, į kuriuos nenumosi ranka.

EILINIO MARIANO ŽYGDARBIS

Amerikiečių tanko bataliono eilinis Bleikas Mariano buvo, be jokios abejonės, narsus kareivis. Jis kovėsi su vokiečiais Afrikoje, Italijoje, Pietų Prancūzijoje. 1945 metų kovą jo tankas įveikė Reiną ir leidosi į Vokietijos gilumą.

reklama

Tuo metu 29 metų amžiaus Bleikas jau beveik tris metus nebuvo namuose, Niu Meksiko valstijoje. Anglijoje jo laukė draugė, tačiau tą vakarą amerikiečiui ji nerūpėjo. Jis nutarė atšvęsti Laufo kaimelio paėmimą su dar vienu amerikiečių kareiviu, aptiko rūsį su geru konjaku. Neblogai prisišniojęs, užsimanė pratęsti linksmybę. Vietinėje bažnyčioje slėpėsi 17 kaimo gyventojų – moterų ir vaikų. Bleikas bakstelėjo automatu dvidešimtmetei Elfridai, išsivedė į šventorių ir išprievartavo. Sugrįžęs, išsirinko sekančią vokietę. Kai paaiškėjo, kad 40-metei Martai mėnesinės, jis iššovė į ją, moteris mirė kančiose kitą dieną. O šaunusis kareivis tuo metu darbavosi su 54-mete Babete.

Pasakodama šį epizodą, Miriam Gebhard konstatuoja:

-Vienas iš itin gyvybingų ir labai mėgstamų mitų apie II Pasaulinį karą pasakoja apie tai, kad laisvindami Vokietiją nuo nacistų britų ir amerikiečių kareiviai elgėsi labai padoriai, o štai rusų kareiviai išprievartavo šimtus tūkstančių vokiečių nuo 8 iki 80 metų amžiaus. Realybė gi yra visiškai kita.

Autorė pateikia tokius duomenis: amerikiečiai išprievartavo 190 000 vokiečių moterų, britai – 45 000, prancūzai maždaug tiek pat. Rusų armijos „žygdarbiais“ autorė nesidomėjo, bet mano, kad skaičius 2 milijonai yra „daug kartų išpūstas“.

„MIEGOSI SU MANIMI“

Knyga „Kai atėjo kareiviai“ sukėlė sumaištį Anglijoje.

-Jeigu šie duomenys tikslūs. – niūriai konstatuoja Londono Daily Mail žurnalistai. – Tai mums teks peržiūrėti dabartinius Vokietijos išvadavimo vertinimus. Be to, reikia radikaliai pakeisti požiūrį į tuos, kuriuos laikome „savo didžia karta“.

Iš viso vos 152 amerikiečių kariškiai buvo nuteisti už išprievartavimus II Pasaulinio karo metu. Šis sąrašas, žinoma, nepilnas, juk tokio pobūdžio nusikaltimai išaiškėja labai retai. Britų eksperto Leono Radzinovičiaus apskaičiavimais, tik 5% moterų praneša apie prievartavimus. Tyli iš gėdos.

Vykstant karui, šis procentas dar mažesnis. „Kai amerikiečių kareiviai įžengdavo į III Reicho miestus ir kaimus, jie šūkavo persigandusioms gyventojoms: „Miegosi su manimi!“ – pasakojama knygoje. – Daugelis moterų nesipriešino. Kažkuri – kad išgelbėtų save ir artimuosius, kažkuri – už nedideles dovanas, o kažkuri ir savo noru“.

reklama

Po karo kai kurie „karžygiai“, atsidūrę amerikiečių kalėjimuose, prisipažindavo, kad prievartauti nebuvo jokio reikalo, kadangi vokietės neretai sutikdavo viską padaryti už nailonines kojines ar netgi pakelį cigarečių.

Kai kurie atvejai tokie pasibaisėtini, kad Gebhard nesiryžo, kaip pati prisipažino, apie juos rašyti. Ypač apie patyčias vaikų atžvilgiu. Pavyzdžiui, vienai aukai buvo viso labo trys metukai. Nusikaltimus neretai darydavo sužvėrėjusių plėšikų ir marodierių grupės. Vieną 1945 metų kovo naktį į namus netoli Frankfurto įsibrovė šeši visiškai girti amerikiečiai. Kelias valandas jie prievartavo viename ir tame pačiame kambaryje šeimininkę ir jos 18-metę dukterį, kuri per visą gatvę šaukėsi mamos. Į pagalbą niekas neatėjo. Visus vertingus daiktus kareiviai išsinešė.

Dažniausiai vokietės išsipasakodavo vietiniams kunigams, Miriam Gebhart pateikia įrašą iš Bertechgadeno pastoriaus Michaelio Merksmiulerio žurnalo: „Aštuonios mergaitės išprievartautos, kai kurios iš jų – tėvų akyse“.

Knygos autorė priduria, kad britai ir prancūzai „stengėsi neatsilikti“ nuo amerikiečių. 1945 balandžio 16 anglų kareiviai kelias valandas kankino tris Noištato gyventojas. O Oilės kaime kareiviai nusitempė mažą mergaitę į mišką, o kai ji pradėjo šaukti – nušovė.

VYRESNYBĖ ŽVELGĖ PRO PIRŠTUS

Sąjungininkų armijose bausmė už seksualinius nusikaltimus teoriškai buvo rūsti. Kartais – kalėjimas iki gyvos galvos, kai kuriais atvejais netgi mirties bausmė. Tačiau aukšti karininkai, kaip taisyklė, stengėsi nenešti šiukšlių iš trobos. Kam save diskredituoti?

Kariniai teismai irgi buvo atlaidūs tokio pobūdžio „pažeidėjams“. Ką ten teismai, pats Anglijos karalius kartais imdavo ginti savo pavaldinius. Vieną anglų kareivį, remdamiesi nepaneigiamais įkalčiais, nuteisė ilgai kalėti. Nepraėjo nė dviejų metų, kai monarcho valia jį išlaisvino. Ir vis dėlto, Londono spauda šiandien puolė kritikuoti Miriam Gebhart. Atseit, sąjungininkai, žinoma, darė nusikaltimus, bet visgi ne tokiu mastu, kaip ji pasakoja. Ir vaikų, gimusių po išprievartavimų, tikriausiai ne du tūkstančiai, kaip suskaičiavo istorikė, o žymiai mažiau. Knygos autorę netgi apkaltino antiamerikanizmu.

Tačiau tas pats Daily Mail pripažįsta, kad „karo pabaigoje okupuotose teritorijose dėjosi siaubingi dalykai“ ir perspausdino ištraukas apie eilinį Bleiką Mariano.

Beje, jo atveju teisingumas triumfavo. Tribunolo sprendimu Mariano pakorė už nužudymus ir prievartavimus. „Tačiau vis tiek jo mirtis buvo daug lengvesnė nei likimai tų, kuriuos jis ir į jį panašūs sunaikino“ – sakoma knygoje.

www