Ar žmonija suvokia, su kuo turi reikalą? (1 d.)

Gal prieš pusantrų metų, viename iš tinklalapių, pateikiau istorinę įvykių santrauką kurią nusprendžiau pakartoti ir čia. Tai žvilgsnis į šios planetos įtakinguosius ir naftos verslo įtaką imperijų, bei šalių likimams. Esu tik mėgėjas rašyti publikacijas, todėl nesilaikysiu šiai temai būdingų reikalavimų ir perteiksiu taip kaip tai jaučiu, bei suprantu šią įvykių eigą. Kad įvardinti mano vidinę būseną ir nerimą dėl ateities, labiausiai tiktų, senos rusų kultinio dalininko Vladimiro Vysockio dainos žodžiai:

Aš nekenčiu fatališkos baigties, gyventi niekada nepavargstu.

Aš nekenčiu, bet kurio metų laiko, kai nedainuoja linksmų dainų.

Aš nekenčiu šalto cinizmo, netikiu puikybe ir dar, kada svetimas skaito mano laiškus žvelgdami man per petį.

Aš nekenčiu, kada per pusę arba nutraukia kalbą.

Aš nekenčiu, kada šaunama į nugarą, nors taip pat prieš ir šūvį iš priekio.

Aš nekenčiu gandų ir diversijų, nepasitikėjimo kirmino, arba kada visą laik prieš plauką ar geležim per stiklą.

Aš nekenčiu persisotinusio pasitikėjimo, geriau jau nustotu veikę stabdžiai.

Liūdna man, kad žodis garbė yra pamirštas...

reklama

Kai kas iš jūsų sau ne kart užduodat klausymą dėl pasaulyje vykstančių konfliktų, kas yra šio projekto kūrėjas ir kas jiems juos padeda vykdyti. Atsakymas labai paprastas, tai tos pačios jėgos, kurios įvykdė karinius konfliktus praėjusiame šimtmetyje, o toliau plačiau apie juos.

19 amžiaus pabaigoje, 20 amžiaus pradžioje nafta tapo žaliava, kuri sukėlė bumą ir padarė milžinišką progresą chemijos pramonėje. Bumo pradžia nebuvo jos produktas benzinas, nes tuo metu automobilių skaičius pasaulyje neviršijo poros šimtų. Nafta buvo ta žaliava, kuri padarė tikrą perversmą karo amunicijos pramonėje. Ta amunicija tapo pagrindiniu resursu kariauti ir turėti kėslus plėsti įtaką užkariaujant kitas šalis.

Nafta pradėta naudoti pramonėje jau 19a. pradžioje, bet tuo metu tai buvo labai nereikšminga žaliava, tuo pačiu tai ir negalėjo būti energetinis geopolitikos objektas. Pagrindinis naftos tiekėjas Europai buvo Rusijos imperija ir jeigu 19a. pradžioje ji tiekdavo 750 ton. per metus, tai 1870m. jau 3,5 milijonų ton. Kaip jau minėjau nafta nebuvo resursas dėl benzino, kurio išgavimą distiliacijos būdu atrado rusų inžinierius Šachovas, bet nafta davė pirmą vertingiausią produktą karui tai tol ir toluolą, tuomet tai buvo trotilo ekvivalentas ir tai buvo svarbiausias karinis resursas dėl karo. Prisiminkime tokius konfliktus, pradedant nuo 19a. pradžios, tai tarp Britanijos, Prancūzijos, Austro -Vengrijos, Rusijos, Osmanų imperijos, bei sparčiai stiprėjančios JAV. Iš to lengvai galima padaryti išvadą, kad nafta tampa karo resursu ir galimybe sėkmingai kariauti.

1915m. kompanija Shell, pirmo pasaulinio karo pradžioje, slaptai pradėjo vykdyti naftos perdirbimą Roterdame ir sudariusi sandėrį su kita kompanija Somerset Britanijoje, sugebėjo pateikti Britanijai 450 ton. tol ir toluolo per mėnesį. Taigi, kontroliuojant naftos resursus, pasidarė galimybė kontroliuoti karo eiga tarp valstybių ir čia 19a. pabaigoje į naftos išgavimą, perdirbimą, bei prekybą, pareiškė Rokfelerių klanas. JAV staigiai numušinėjamos naftos kainos, taip jie privertė bankrutuoti daugelį konkurentų. Tie kas stoiškai priešinosi, primityviai buvo susprogdinti tuo pačiu toluolu. Čia dar svarbu pridurti, kad Rokfeleriai numušdami naftos kainas, sugebėjo lobizmo principu pajungti visą JAV valdžią savo naudai. Tuo pačiu Rokfeleriai gauna valstybinę finansinę paramą iš vyriausybės, kompensuoti žemą naftos kainą, paradoksas ar ne? Čia galiu tik pridurti, kad Lietuva turi tokiu pat istorinių analogijų su Mažeikių naftos pardavimu amerikiečių sukčiams, kada mūsų valdininkai padovanodami tokį mūsų šalies aktyvą Wiljams aferistams, sutartyje sutiko dar jiems ir primokėti iš mūsų kišenės. Kada Rokfeleriai susitvarkė savo reikalus Amerikoje, jie nusprendė įtvirtinti savo monopoliją Europoje. Pradžioje, jie pradėjo nuo naftos verslovių Rumunijoje ir čia jie susiduria su Rusiškos naftos tiekėjų interesais.

reklama

Apie 1900m. Rusija buvo didžiausia naftos tiekėja, o kartu paėmus su JAV, tai buvo apie 90 procentų naftos tiekėjai pasaulyje. Rusija jau turėjo atrastas naujas naftos versloves Baku, tik jas sėkmingai eksploatavo Rotšildų klanas ir gerai žinomo sprogmenų atradėjo Nobelio sindikatas. Visas tas Kaspijos naftos verslas buvo tokių vertelgų rankose kaip kunigaikščio Gruzinskio, kunigaikštis Ernstofas, Rotšildo žentas Morisas Ifrausis ir dar vienas austrų vertelga Feigelis, kurie įkūrė ir valdė kompaniją Bnito. Šios kompanijos kreditavimą ir visus finansinius srautus tvarkė Rotšildų klanas.

Rusijos imperijos valdžia Peterburge, tiesiog stengėsi netrukdyti sionistiniam verslui, kontroliuoti karo resursų paskirstymą, bet kuriai konfliktuojančiai pusei. Taigi sprogmenų pramonę aprūpina 3 sindikatai, tai Rokfeleriai, Rotšildai ir Nobeliai, o čia Nobeliai puikiai supranta, sekantys kas bus sunaikintas tai jie, jie neturi jokio politinio palaikymo, žinoma juodai dienai jie turi dinamito patentus, bet tai ne tai palyginus sprogstamosios galios ir kainos santykį. Čia jie desperatiškai pradeda ieškoti išeities iš akligatvio, pradžiai jie bando susitarti su Rokfeleriais, bet šie aiškiai pareiškia, kad jie gulės jiems po kojomis, nes Rokfeleriai nesutinka garantuoti stabilios naftos kainos ateityje, bet vis tiek 1895m. Nobeliai sudaro su Wiliam Lidi, atstovu Standart Oil, sutartį dėl pasaulinės prekybos nafta pasidalinimo.

Čia reikėtų pridurti, kad Rusijos nacionaliniai pardavėjai nepateko į pasaulinės prekybos nafta rinkos pasidalinimo kartelį ir jis priklausė tik 3 grupėms visame pasaulyje, tai Rokfeliariams, Rotšildams ir Nobeliams. 1897m. Nobeliai metasi pas Rotšildų klaną, kur Nobelio atstovas Hansas Olsenas susitinka su Rotšildų atstovu Aronu Žiuliu. Čia jie bando susitarti su Rotšildais dėl bendros grupinės strategijos prieš Rokfelerius. 1904m. Nobeliai pagaliau supranta, kad ši sąjunga su Rotšildais jiems baigsis tragiškai ir jie vėl bando tartis su Rokfeleriais. Jie tariasi dėl savo aktyvų Kaspijos jūroje vertės, bet Rokfeleriai sutinka juos įvertinti 20 procentų pigiau nei yra tikra jų vertė.

Netrukus prasideda Bakų maištas, kuriame jau pasižymi jaunasis revoliucionierius Džiugašvilis. Čia galima būtų paminėti ir kitus istorinius veikėjus kaip Rotšildų kairių pažiūrų generalinį inžinierių Deividą Landau, kurio sūnus 1920m. studijavo gaudamas Rokfelerio fondą ir buvo vienas iš artimų Trockio šalininkų, tarp kitko, Trockis gyvendamas JAV, išlaikymą gaudavo iš kompanijos Standart Oils. Būtent tuomet, Landau sūnus yra pasakęs, kad suprato Walstreet naftos vertelgų kėslus į Rusijos naftos resursų užgrobimą, bei didelį norą finansuoti revoliuciją.