Ką turi žinoti kiekvienas baltaodis apie rasinius skirtumus

Abrahamas Petrovičius Hanibalas (1696 - 1781) karo inžinierius, Imperatoriškosios armijos generolas, A. S. Puškino prosenelis

Visi rasiniai skirtumai yra arba genetiniai (paveldimi nuo gimimo) arba kultūriniai (įgyti iš visuomenės po gimimo).Pastarieji gali pakisti ar išnykti dėl socialinių pokyčių. Pirmieji gi nepriklauso nuo žmogaus sukurtų teisių ir papročių, išskyrus laiko tarpą, kai pasikeičia daugelis kartų.

Kultūrinių skirtumų pavyzdžiai tarp rasių gali būti vartojama kalba (pvz.: juodaodžių anglų kalbos dialektas "Black English"), aprangos stilius, asmeninė higiena. Jei juodaodžiai ir baltaodžiai gyvena kartu nuo gimimo, lanko tas pačias mokyklas, yra veikiami tų pačių kultūrinių įtakų, jie užaugs ir kalbės bei rengsis labai panašiai. Netgi juodaodžiai užaugę gentinėmis sąlygomis Afrikoje, pagal papročius prasiduriantys ausis ir lūpas mediniais pleištais, ar išsitepantys plaukus karvių mėšlu, kas reiškia priešingos lyties viliojimą, gali būti išmokyti ir pripratinti prie baltaodžių asmeninės švaros ir higienos standartų.

Kaip bebūtų, faktiškai genetiniai skirtumai yra svarbesni nei kultūriniai. Odos ir akių spalva, veido bruožai, kaukolės forma, griaučių proporcijos, kūno riebalų išsidėstymas, dantų dydis, žandikaulių forma, moters krūtų forma, kvapas, plaukų tipas yra tik labiausiai pastebimi, genetiškai nulemti ir rasiškai besiskiriantys fiziniai bruožai.

Be pastarųjų dalykų yra ištisa biocheminė struktūra, individualus vystymasis. Gana žymūs skirtumai yra kraujo cheminėje sudėtyje, endokrininėse funkcijose ir fiziologiniame atsake į aplinkos poveikį. Juodaodžiai ir baltaodžiai subręsta skirtingai. Skirtingas yra atsakas į daugelio ligų sukėlėjus, taip pat kaip ir įgimtų ligų mechanizmas. Baltaodžiai ir juodaodžiai yra skirtingi netgi pagal reikalingas maistines medžiagas.

Kitais žodžiais tariant, rasiniai skirtumai nėra vien tik odos spalva; jie yra persismelkę į žmogų ir reiškiasi kiekvienoje kūno ląstelėje. Jie yra milijonus metų trukusio skirtingo evoliucinio vystymosi, kuris labai tiksliai prisitaikė prie skirtingų aplinkos sąlygų, padarinys.

reklama

Kai imame suprasti gamtoje esančius genetinius rasių skirtumus, matome, kad kultūriniai rasių skirtumai nėra svaresni, kaip kažkas nori, kad tuo tikėtume. Toli gražu rasiniai skirtumai nėra kokios nors fundamentalios "lygybės" slėpimas, arba rasinių nepanašumų pervertinimas. Tiesiog tai reiškia genetinius skirtumus tokius, kokie jie yra, kaip ir genetinių skirtumų išraišką.

Rasės kultūra, nepaveikta jokių svetimų įtakų, yra tos rasės prigimties matas. Kitaip tariant Afrikos negras su karvės mėšlo šukuosena, kaulo perdurta nosimi ir nusmailintais dantimis, mums parodo daug geresnį negro prigimties vaizdą, nei Amerikos juodaodis vilkintis verslininko kostiumą, išmokytas vairuoti automobilį, naudotis rašomąja mašinėle ir taisyklingai kalbėti angliškai.

Negrų kultūra nėra vien tik tai skirtinga nuo baltaodžių kultūros; tai mažiau išsivysčiusi kultūra, praktiškai kiekvienu aspektu žemesnė. Tai kultūra, kuri niekada neperėjo į rašytinę kalbą ar civilizuotą visuomenę. Ji niekada nepatyrė net menkiausių matematikos apraiškų ar rato išradimo.

Metalų lydymas ir panaudojimas, taip pat kaip ir akmens gabenimas ir apdorojimas yra amatai, kurių negrus išmokė kitų rasių asmenys. Melas, kuris dėstomas mokyklose apie šimtmečių senumo negrų "civilizacijas", remiantis rašmenimis rastais ant akmens luitų Zimbavėje, Rodezijoje, yra paprasčiausia rasinės lygybės propaguotojų nuomonė, kuri ignoruoja visus faktus, besikertančius su jų rasinės lygybės manija.

Negrų kultūrinis atsilikimas yra jų smegenų fizinio nesugebėjimo vadovautis abstrakčiomis sąvokomis pasekmė. Kita vertus, negrai sugeba tai perimti iš baltaodžių, mąstymui, kuriam reikia tik atminties. Štai kodėl negrai palyginus lengvai gali būti išmokyti perimti daugelį baltaodžių kultūros aspektų.

Negrų verbaliniai sugebėjimai ir sugebėjimai imituoti ir jei yra motyvacija, įgalina juos išoriškai atrodyti "lygiais". Per specialų negrų kvotoms ir priėmimui į aukštojo mokslo įstaigas skirtą dešimtmetį tūkstančiai juodaodžių gavo diplomus, tačiau tik tose srityse, kuriose svarbiausia sklandi kalba ir gera atmintis. Iš esmės juodaodžių absolventų nebuvo fiziniuose moksluose ir tik nedaug inžineriniuose.

Taigi, negrų išorinė išvaizda tėra parodija, kadangi jie nesugeba nagrinėti abstrakčių sąvokų reikalingų problemų sprendimui ir technologinėms naujovėms. Šis nesugebėjimas yra genetinis, susijęs su negrų smegenų fizine struktūra.

A. S. Puškinas - Abrahamo Petrovičiaus Hanibalo proanūkis, genetinė atlieka, nesuvokianti abstrakčių sąvokų, todėl stovinti ant žemesnės evoliucijos pakopos

Prieš prasidedant pokarinei ( po antrojo pasaulinio karo) kampanijai sulyginti baltaodžių ir negrų rases, negrų protinis ribotumas buvo pripažįstamas ir suprantamas. Pavyzdžiui 11 Britanijos Enciklopedijos (Encyclopedia Britannica) leidime, dalyje apie negrus rašoma taip:

"Kitos savybės

"...palyginus su baltają rase negrams pasireiškia šalinimo organų hipertrofija, labiau išsivysčiusi kraujagyslių (venų) sistema ir menkiau išsivysčiusios smegenys."

"Remiantis šiomis charakteristikomis negrai yra žemesnėje evoliucijos pakopoje negu baltaodžiai ir yra labiau susiję su aukštesniaisiais primatais (beždžionėmis)."

"Protiškai negrai yra žemesni už baltaodžius,...baltaodžių smegenys auga ir plečiasi vystantis kaukolės smegeninei, o negrų smegenų ir smegeninės augimą sustabdo paauglystėje susijungiančios kaukolės siūlės ir išorinis priešakinio kaukolės kaulo spaudimas."

Taip pat 1932 m. išleistoje Amerikos enciklopedijoje (Encyclopedia Americana) tarp negrus išskiriančių savybių nurodoma:
"3. Smegenų masė 35 uncijos (gorilos 20 uncijų, baltaodžių vidurkis yra 45 uncijos)...
"8. Storas kaukolės kaulų sluoksnis, padedantis savo kaukolę naudoti kaip puolamąjį ginklą...
"14. Kaukolės siūlės suauga žymiai greičiau nei kitose rasėse."

reklama

Kai tik prasidėjo žiniasklaidos propaganda dėl rasių lygybės, kituose šių encklopedijų leidimuose rasiniai juodaodžių duomenys paprasčiausiai buvo praleisti. Specialioje medicinos literatūroje nurodoma, kad juodaodžių asociacinė smegenų dalis, kuri yra susijusi su abstrakčiu mąstymu yra mažiau išsivysčiusi negu baltaodžių.
Iš plačios apimties pirmojo pasaulinio karo JAV šauktinių IQ tyrimų gerai žinoma, kad negrų IQ vidurkis yra 15 proc. žemesnis nei baltaodžių. Juodaodžių lygybės apologetai tokius rezultatus mėgino paaiškinti kaip atsiradusius dėl mokyklų segregacijos ir juodaodžių skurdo. Rezultatai neva buvę dėl "kultūrinių priežaščių".

Visi po to sekę tyrimai taipogi parodė tokius pat intelekto atsilikimo rezultatus: tiriant juodaodžių ir baltaodžių tų pačių integruotų aukštųjų mokyklų absolventus, juodaodžius ir baltaodžius gyvenančius tomis pat socioekonominėmis sąlygomis, juodaodžiai visuomet surinkdavo žemesnius rezultatus, nors standartiniai IQ testai matuoja ir atminties ir asociacinius sugebėjimus. Pastarosios testų dalies rezultatai rodo žymiai didesnius skirtumus tarp juodaodžių ir baltaodžių.

Baltosios rasės sugebėjimas jungti sąvokas, nagrinėti abstrakcijas, mąstant iš dabarties žengti į ateitį, leido sukurti ir vadovauti savo civilizacijai. Tuo tarpu negrų ribotumas šiais aspektais, paliko juos laukinėje būsenoje Afrikos aplinkoje, ir šiuo metu tai silpnina civilizaciją rasiškai mišrioje Amerikoje. Štai kodėl kiekvienam baltaodžiui, nepaisant Amerikos vyriausybės propaguojamo rasinio maišymosi, gyvybiškai svarbu žinoti, kad tokio dalyko, kaip "lygybė" tarp juodaodžių ir baltaodžių nėra.

Kai kurie juodaodžių ir baltaodžių skirtumai:

Intelektas: Amerikos negrų IQ vidurkis yra 15 proc. žemesnis nei Amerikos baltaodžių. Tarp negrų aukštesnio intelekto žmonių individų yra žymiai mažiau nei tarp baltaodžių. Šis skirtumas matomas ne tik iš istorinio negrų vystymosi, bet ir iš plačių testų. JAV vyriausybės rengiamą PACE egzaminą, kurį laiko 200 000 universitetų absolventų, pretenduojančių dirbti profesionalų ar administracinį darbą civilinėse tarnybose, baltaodžiai išlaiko vidutiniškai surinkę 70 proc. ir nemažiau kaip 58 proc. Negrai vidutiniškai surenka 12 proc. Kalbant apie aukščiausiai įvetintus asmenis, skirtumas tarp baltaodžių ir juodaodžių yra dar didesnis: 16 proc. baltaodžių surenka 90 proc. ir daugiau, tuo tarpu tik 0.25 proc. juodaodžių surenka 90. Baltaodžių/juodaodžių sėkmės santykis yra 80/1.

Laktazės trūkumas: Daugumos suaugusiųjų negrų organizmas nesugeba įsisavinti pieno ir pieno produktų; jų kūnas negamina laktazės enzimų, kurių reikia pieno cukraus įsisavinimui. Šis genetinis trūkumas atsirado dėl to, kad prieš atsirandant kontaktams su baltaodžiais, negrai Afrikoje nebuvo prijaukinę gyvulių; jų protėviai nevartojo pieno, kaip maisto produkto suaugusiems.

Kūno proporcijos: Negrų rankos yra ilgesnės nei baltaodžių. Šis bruožas, taip pat kaip ir storesni kaukolės kaulai, negrų atletams suteikia privalumų prieš baltaodžius bokse. Negrų apatinių ilgųjų kaulų ir raumenyno ypatybės suteikia pranašumo sprinto rungtyse, tačiau tai palyginus nepasireiškia ilgesnių distancijų bėgime.

Nusikalstamumas: FTB surinkti duomenys apie kriminalinį nusikalstamumą rodo, kad negrai 8.5 karto dažniau nei baltaodžiai, įvykdo sunkių nusikaltimų, pagal jų skaičių bendroje JAV populiacijoje. Negrai 7.2 karto dažniau išprievartauja, 11.2 karto dažniau nužudo ir 14.1 karto dažniau apiplėšia. Sunkūs negrų nusikaltimai yra labiau spontaniški nei planuoti ir yra susiję su bendros drausmės ir įžvalgos trūkumais.

Kaukolės ir žandikaulių forma: Be storesnių kaukolės kaulų ir mažesnės smegenų apimties, negrų žandikauliai yra atsikišę į priekį. Apatinė veido dalis atsikišusi į priekį, panašiai kaip gyvūnų snukis. Negrų žandikauliai yra ilgesni nei baltaodžių, be to vidinėje pusėje iš kart po kapliais turi gana plačią kaulinę išaugą, kuri yra būdinga beždžionėms ir kurios neturi baltaodžiai. Negrų dantys yra didesni nei baltaodžių.