Nykios ir niekam neįdomios meditacijos apie bankus ir IT

Šiandienos IT ir IT prieš 20 metų neatpažinsi – skirtumai tiesiog absurdiški: tarkime prieš 20 metų gigabaitas kompiuteryje buvo kosmosas – toks kietas diskas kainuodavo gerokai virš tūkstančio dolerių, šiandien už tiek galima nusipirkti dešimties terabaitų diską, t.y. dešimt tūkstančių kartų talpesnį, arba galima net pasiimti prieš du dešimtmečius tik eksperimentiniame lygyje egzistavusią SSD technologiją ir gauti du-tris terabaitus.

Tuo tarpu bankai per tuos 20 metų iš esmės nepasikeitė – tie patys prakaituoti skyriai, tie patys po kiekvieno mygtuko paspaudimo tris paras galvojantys bankomatai ir tas pats bendras pasikėlusios plutokratijos melanžas, kurio esmė yra vienintelė – klientas yra visada neteisus.

Na taip yra bankuose naujovių – korteles su lustais padarė, dabar kažką apie bekontaktes šneka – technologiją, kurią visi turėjo prieš penkiolika metų ir dar internetinė bankininkystė, kuri yra tik pigi automatizacijos imitacija – davėte mokėjimo nurodymą, jis tiesiog pereina kokiai nors bobelei su sąsiuviniu, o ji jau rankiniu būdu paklikina, kad Jonas pervedė Petrui tris eurus už alų.

Visas tas idiotizmas – tie Mačiulio paskviliai apie tai, kad jūsų pinigus reikėtų apmokestinti, nes bankai nesugeba suoptimizuoti kaštų nu kaštai gi, tie amžini tarptautinių pervedimų užlaikymai, jokiu logišku protu nepaaiškinamas darbo laikas, kada elektroniniai pervedimai suvaikšto tik kelis kartus per dieną, tie antstolių laiškai, kada tu lieki skolingas bankui, už tai, kad eilę metų nesinaudojai jo paslaugomis – visa tai yra valstybinio reguliavimo kaina.

Kaip tai? Koks reguliavimas? Tai gi bankai yra kapitalizmo vietininkas žemėje! Ramiai vaikučiai – nusivalykit savo skrepliuotas barzdeles ir pasitaisykit maikutę su treidmarkine Che fizeonomija – bankai jau seniai nebėra kapitalistinės institucijos. Jie užreguliuoti tiek, kad yra virtę į kvazi-valstybines įstaigas. Netikite? Gerai – pakelkit tada savo pūkuotus užpakalius ir atsidarykit nuosavą banką. Oi, nesigauna? Ką jūs sakote – per brangu ir sudėtinga?

Šiandien banko atidarymui reikia bent poros milijonų eurų: licencijos, leidimai, auditai, patikros draudimo įmokos, brangiai kainuojantys konsultantai… Jūs dar nepastatėte nei vieno banko skyriaus, neįrengėte nei vieno bankomato, nepasamdėte nei vieno žmogaus ir tam, kad tiesiog pluoštas popierių atsidurtų Lietuvos banke ir registrų centre, jus susimokėsite porą milijonų eurų, o žiūrint realistiškai – kada dar įmesit penkis milijonus privalomo įstatinio, kada įkursite porą skyrių pasamdysite administraciją – jums tas atsieis kokius dešimt milijonų beveik garantuotai.

reklama

Go ahead, pavadinkit šią sovietūchinę sistemą laisvu ir nežabotu kapitalizmu one more time.

IT tuo tarpu yra visiškai priešingame spektro gale – nori dirbti ir užsidirbti – perki verslo liudijimą, barškini klaviatūrą ir vėliava tau į rankas, vėjas  į nugarą!

IT sekasi taip gerai, kad jau net pradėjo atiminėti biznį iš bankų – tarkim šiandieninis visuotinis startupų vajus: investoriai, kurie anksčiau nešdavo pinigus bankams, dabar juos neša startuoliams, nes ten ir saugiau ir grąža didesnė. Tiesa, verta paminėti, jog jau išsipūtė dar vienas Dot-com burbulas, kuris sprogs ir ta startūškių tusuvkė užsirauks, bet tai yra tik į gerą, nes rinka išsivalys nuo niekam tikusių žaidėjų. Tas pats Dot-comas buvo tai, kas paskatino šių dienų IT spurtą – tie, kas liko po jo gyvi turėjo dar labiau stengtis ir įtikinti, kad potencialūs klientai ir investoriai jais pasitikėtų, o iš senojo Dot-com burbulo pelenų pakilo Google, Apple, Oracle ir kitų technologinių milžinų feniksai.

Kada išeina naujas aifonas, žmonės jau savaitę prieš, pradeda nakvoti šalia parduotuvių, o pusę metų iki pasirodymo prekyboje netyla spekuliacijos: koks? kada? kas naujo? Kada paskutinį karta matėte žmones nekantriai su džiaugsmu laukiant bankinių naujovių? Kada žmonės rinkdavosi į naujų banko skyrių atidarymus?

Su bankais yra kaip tik atvirkščiai – kada prie durų renkasi kilometrinės eilės – lauk bėdų ir bankrotų.

Absoliuti dauguma žmonių nemėgsta bankų ir kas yra paradoksalu – daugiausiai tokių yra tarpe tų, kurie patys dirba bankuose – kai pamatai kuo kimšama dešra, nenorom tampi vegetaru. O vat IT mėgsta daugelis – ne visi supranta, bet universaliai džiaugiasi naujais appsais, smartfonais, laptopais ir kitokiomis inovacijomis.

IT kuria planus kaip išsilaipinti asteroiduose ir užsiimti jų kasinėjumu, o bankams padaryti taip, kad pinigai akimirksniu atsidurtų kitoje pasaulio pusėje, be skausmo, problemų, bet kuriuo paros metu ir dar taip, kad tai būtų taip greitai kaip išsiųsti emailą – užduotis neįgyvendinanama.

Bankai feilina taip stipriai, kad IT pradeda periminėti jų darbą. Prasidėjo viskas nuo įvariausių pinigų perlaidų paslaugų – Paypalų ir panašiai, o išaugo tai į kriptovaliutas, kad ir tuos pačius bitkoinus, kurių pagalba galima kaupti, pervedinėti ir saugoti pinigus praktiškai be jokių apribojimų, tarpininkų ir pilnai apeinant visą bankinę sistemą.

Bankai yra tai, kas būna, kai eini bučiuoti valdžios gauruotos rankos. Jie, mainais už saugumą, monopolijas, oligopolijas ir nesibaigiančius pinigų srautus pardavė savo sielas ir tapo ištikimais valdžios sarginiais šunimis.

Kadaise bankai buvo ekonomikos variklis, šiandien – jos stabdis. Po šiai dienai nėra aišku – kur višta, o kur kiaušinis: ar į tuos voljerus patys bankai pasiprašė, ar juos ten uždarė valdžia?  Esminis dalykas, kad jie visi tyli – retas drįsta pakelti balsą prieš savo šeimininką – kartais tik atsargiai suurzgia, arba dėl vaizdo trumpam apsimeta, kad negirdėjo komandos, bet  užtenka valdžiai kiek garsiau šūktelėti ir jie keliasi ir pastatę ausis daro tai, kas sukomanduota.

IT yra visiška prieprieša – ten gyvena laisvūnai, kurie svajoja apie naują pasaulį, kuriems senosios taisyklės yra nesuprantamos, kaip kad moderniam žmogui nesuprantami beraščių pirmykščių genčių papročiai.

reklama

Bankininkai jau seniai iššvaistė žmonių pasitikėjimą ir tas jaučiasi, nes kiekvienas Ilja Laurso žodis yra godžiai gaudomas, o Mačiulio ar Nausėdos – pasitinkami su kritika ir pašaipa, nes bankai yra kaip ofiso kekšės, kurios už palankumą, premijas ir saugumą gulasi po vadovas, bet problema ta, kad niekas jų negerbia – nei aplinkiniai, nei tie, po kuriais jie gulasi, nei galų gale – jie patys.

Šiandien ore sklando dar vienos bankų krizės degėsių kvapas – Deutsche Bank braška per visas siūles – daugiau nei dvigubai nuvertėjusios akcijos, masiniai darbuotojų atleidimai, multi-milijardinė bauda iš JAV Federalinio rezervo, prarasta dalis stambių klientų.

Ir čia tik kas matosi paviršiuje, nes po apačia dar baisiau – DB jau kelinti metai yra faktiškai nelikvidus ir ne tik dėl jų taikomos frakcinio rezervo bankininkystės, kada kiekvieno indėlininko euras yra padengtas geriausiu atveju 10 centų, o ir dėl to, kad jo balansai didžiule dalimi sudaryti iš pūvančių graikų paskolų, kurių niekas gyvenime neišmokės.

Velniai žino – tai gali būti vienetinis nesusipratimas, o gali būti jog DB susiduria su likvidumo problemomis, todėl sąmoningai užlaiko kaip įmanoma daugiau pavedimų.

Negi taip jau manėt, kad vokiečiai finansavo graikų skolas taip sau – iš geros valios, nes jie taip mėgsta alyvuoges ir ouzo? Tas nesibaigiantis pinigų srautas į Graikijos bedugnę turėjo tik vieną vienintelę paskirtį – išgelbėti Deutsche Banką, nes jeigu graikai bankrutuotų, tektų nurašyti jų skolas, o tai padarius DB balansuose švilpautų vėjai, kas sukeltų rinkos paniką ir banką įtrauktų kolapsuojančio bankroto verpetas.

Vėlgi niekas nepasakys – ar DB administracija norėjo daugiau kalėdinių bonusų ir graikams, ispanams, italams, kitiems petskeliams į kairę ir dešinę pridalino paskolų, ar Vokietijai norėjosi kuo didesnės eurozonos, todėl už ausų atvilko visus ekonominius nevykėlius, naiviai tikintis, kad gal jie pasitemps ir pasitrynę alkūnėmis su teutonais išmoks jų darbo etikos ir metodų.

Vištos ir kiaušiniai yra nebesvarbūs, nes neišsipildė idioto svajonė, kad supuvusį galima pakeisti šalia padėjus šviežią – rezultatas kaip visada tas pats – supuvęs nepagerėjo, o šviežias pradėjo pūti.

Jeigu jums atrodo, kad Vokietija, su savo Deutsche Bank yra toli – mąstykite dar, nes Lietuva nėra uždara kaip kokia Šiaurės Korėja ir jei kažkas sviedė akmenį į vokiečių kūdrą – ratilai mus pasieks visada. DB nėra vienintelis toks probleminis – eilėje stovi Credit Suisse,  Commerzbank, Banca Monte dei Paschi, Optima Bank, Banco Popular – užkratas yra visur ir jis plinta, nes šiandien bankai yra vienas didelis, tarpusavyje susipynęs kraujomaišinės giminės medis, kuris geba augti tik šiltanminėmis sąlygomis, todėl negali atsilaikyti net prieš menkiausias ligas ar kenkėjus.

Aš ir daugelis kitų matėme tai jau prieš gerus 3-4 metus – jau tada buvo akivaizdu, kad intensyvūs bandymai nespręsti 2007 m bankų krizės problemų – tiesiog garantavo, kad jos tęsinys, kuris bus baisesnis nei pradžia – ateis vėl. Bet jūs mūsų nesiklausėt tada, jūs mūsų nenorėjote girdėti praeitais metais, kada buvo ruošiamos bankų bail-in1 taisykles, sakėt, kad jos tik apsidraudimui, kada mes bandėme paaiškinti, kad Deutsche Bank balansuose – vienas šlamštas, jūs sukote pirštais aplink smilkinius. Jeigu pasiseks – šįkart gal jus išgelbės2 susivėlę, šiek tiek į autizmo spektrą papuolantys IT vyrukai ir pasiraitoję rankoves ištaisys tai, ką pridirbo nuo kokso paklaikę kostiumuoti ofisynų pašlemėkai, nes fortūna mėgsta idiotus. Kartais per tankiai, kartais per daug, labai dažnai – nepelnytai.

---
1 Apie tai, ypač Lietuvoje beveik nėra šnekama ir su svaria priežastimi – bail-in reiškia, kad eurozonos bankams suteikta licencija vogti – tikrąja to žodžio prasme. T.y. jeigu bankas susidurs su apyvartumo problemomis, jam yra atrištos rankos savo nuostolius padengti indėlininkų sąskaita – paprasčiausiai pasiimant dalį jų pinigų ir už juos padalinant kokių nors banko akcijų, obligacijų, vekselių ir kitokios bevertės makulatūros.

2 Gelbėti reikės jus, nes kada jūs ėmėte kreditą už perkainuotą kartoninę dėžutę, kadangi #būtaibrangz, o NT yra #gereuseinvestycija, mes studijavom, darėm išvadas ir ruošėmės atitinkamai.