Skurdas – ne šiaip ignoruojamas žodis

Jeigu mes kažko išmokome per praėjusius prezidento rinkimus, tai to, kad Amerikos politiniame peizaže žodis „skurdas“ kaip ir anksčiau ignoruojamas. Nors politikai vengia naudoti šį žodį, kaip beginklis žmogus šalinasi nuodingos gyvatės, tačiau skurdas yra neatskiriama Amerikos socialinio ir politinio kraštovaizdžio dalis ir niekur nedings, jeigu jį paprasčiausiai ignoruosime.

Skurdas – daugiabriaunis reiškinys, jis apjungia savyje socialinius, ekonominius, politinius elementus, kaip ir sveikatos apsaugą. Skurdas pasireiškia dviem tipais: 1) Absoliutus skurdas, kai žmogus neturi priėjimo prie resursų, kurie būtini minimaliam fizinės sveikatos lygiui palaikyti ir 2) Sąlyginis skurdas, kai žmonės nepatenkinti minimaliais gyvenimo sąlygų standartais, kuriuos nustatė vyriausybė. Sąlyginis skurdas nėra vienodas skirtingose valstybėse, o kartais ir tos pačios valstybės skirtinguose regionuose.

Praktiškesnis apibūdinimas skelbia, kad skurdas – tai nepakankamumo būsena, kai žmonės neturi įprasto ar priimtino kiekio pinigų ir kitų materialių vertybių, kad galėtų oriai gyventi. 2015 metais 43,1 mln amerikiečių (13,5% gyventojų) gyveno skurde. Nors vaikai sudaro 23,1% gyventojų, jie taip pat patenka į 33,3% skurdžiausių gyventojų skaičių. 2013 metų UNICEF ataskaita teigia, kad JAV užima antrą vietą pagal vaikų skurdą išsivysčiusiame pasaulyje.

reklama

Sąvoka, susijusi su skurdu – tai apsirūpinimas maistu. 2013 metais, kai vaikų skurdas pasiekė aukščiausią lygį, 16,7 mln vaikų gyveno vargingose apsirūpinimo maistu prasme šeimose, jie neturėjo priėjimo prie būtino, norint sveikai gyventi, maitinimosi lygio.

2016 metais Vašingtono mokslinių tyrimų organizacija Miestų plėtros institutas atliko tyrimą, analizuojantį, kaip žmones ir bendruomenes veikia politinės reformos. Ataskaitoje tvirtinama, kad paaugliai, gyvenantys bendruomenėse su mažomis pajamomis, neretai priversti stoti į gaujas, pardavinėti narkotikus at teikti seksualines paslaugas, kadangi negali nusipirkti maisto.

Būsto neturėjimas pagausina problemas, susijusias su badavimu. 2014 metais paskelbtos Nacionalinio benamių šeimų centro ataskaitos duomenimis, benamių vaikų skaičius JAV pasiekė rekordinį lygį – 2,5 mln – kas tryliktas vaikas Amerikoje valkatavo. Pagrindinė priežastis – prieinamų būstų trūkumas ir smurtas šeimose.

Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad pusė JAV gyventojų kvalifikuojami kaip vargingi ar turintys mažas pajamas, o kas penktas amerikietis, gimęs šiame tūkstantmetyje, gyvena skurde. Leidyklos „Rutledž“ skelbiamo „Skurdo žinyne“ teikiama, kad JAV atsirado naujų skurdo formų, jos tapo neoliberalių struktūrinių pokyčių ir globalizacijos politikos rezultatu.

2016 birželį TVF įspėjo Ameriką, kad būtina atkreipti dėmesį į didelį skurdo lygį, padidinti minimalų valandinį atlyginimą ir pasiūlyti moterims apmokamas atostogas vaikų priežiūrai.

Skurdas neleidžia vaikams įgyti išsilavinimą. Kadangi JAV švietimo sistemą finansuoja vietinės bendruomenės, tai išsilavinimo kokybė dažnai atspindi paties bendruomenės lygį. Tokiu būdu prastas išsilavinimas turi tendenciją įtvirtinti egzistuojančią nelygybę. Be to, moterys, gyvenančios skurde, su didesne tikimybe pastoja ankstyvame amžiuje, pas jas mažiau resursų rūpinimuisi vaikais.

Skurdas – ne šiaip Amerikos politikų ignoruojamas žodis, tai pasibjaurėtinas ir plačiai išplitęs šalyje reiškinys. Kol neišspręsime šios problemos, mes negalime kalbėti apie teisingą visuomenę ir lygias galimybes. Laikas prisiminti Franklino Ruzvelto žodžius:

„Mūsų progreso rodiklis yra ne tai, ar pridėsime daugiau turtų daug turintiems, o tai, ar aprūpinsime tuos, kurie turi pernelyg mažai“.