Mes esame tranzitinė karta, tranzitinis Lietuvos genofondas

Lygiai prieš pusę mano gyvenimo, prieš 17 metų įvyko reikšmingas pasaulinis įvykis. Pasaulis įžengė į 21 amžių. 1999 metais gime leliukai 2017 metais taps pilnamečiais, o tai reiškia, kad 2017 metais aštuoniolikamečiai galės kurti šeimas, gimdyti vaikus, bet neturės teisės išgerti alaus.

Aš dabar jums parodysiu dabartinę Ukrainą-to meto Lietuvoje.

Kai man buvo aštuoniolika, aš šėldavau taip kaip ir vyrukai iš šio reportažo. Alus, degtinė, merginos, muštynės, repas, lenarai, lenktos beisbolo kepurėlės su Seattle SUPERSONICS.

Pirmieji 17 metų atrodė žymiai ilgesni, nei pastarieji 17. Būtent šitame reportaže tiek jaunimas tiek vyresni pamatys, kad mūsų karta buvome tie dabartiniai ruseliai, choholai, ir visas kitas primityvokas ir nuoširdus jaunimėlis. Mes jau buvome jaunesni, ir kiek kulturingesni nei 1967-1975 metų karta, kurios jaunimas dalyvavo to meto gaujų susišaudymuose. Kai 1993-1998 metais buvo nušauta ar dingo be žinios tūkstančiai jaunų vyrų ir moterų.

Mūsų 1975-1982 karta jau pradėjo ragauti beatsirandančius Snikersus, bananus, apelsinus, kurie pirma buvo žiauriai brangus deficitas prieinamas tik sovietmečio nomenklatūrai, ir nomenklatūrininkų vaikams kaip Užkalnis, Lanzbergis ir tt. Atėjus nepriklausomybei, jau kiekvienas Lietuvis galėjo paragauti Donald kramtomosios gumos, Pingvino ledų, autobusais nukakti į socialistinį rojų tuometinę Prahą, išgerti stiklą viskio, Ritos Slėptuvėje suvalgyti Čikagietišką picą, ką tik atsidariusiame Vilniaus Mc Donalde sukirsti hamburgerį, o verslininkai kaip pasididžiavimą ant stalo per kalėdas garbingiausioje vietoje pastatydavo ananasą.

reklama

Ananasas ir Smirnoff butelis degtinės buvo tuometinio primityvaus bandito-verslininko imidžo dalis.

Per 1999-2000 Naujuosius metus, jau nemažai žmonių sveikindavo vienas kitą sms, o vos prieš kelis metus verslininkų atributas buvo peidžeriai. Žinote aš jums pasakysiu viena. Aš, net iki šiol neįsivaizduoju, kaip šitais peidžeriais reikėtų naudotis. Aš turėjau Nokia plytą ir po jos įžymiają 3310. Dauguma jaunimėlio, dar neturėjo nuosavo automobilio, nebent slapta pasiimdavo iš tėvų, nors vėlgi. Nomenklatūrininkų vaikai, manau turėdavo viską. Jug tam buvo specialios parduotuvės jiems. Aišku Vilniaus ponų vaikų, ir likusios Lietuvos jaunimo gyvenimas ir tada buvo skirtingas, nes Vilniaus centras ir visa likusi Lietuva buvo atskirta didžiule moraline ir ekonomine sociumo siena.

Aš išvykau išvykau į UK apie 2001 metus, žalias niolikinis ir patikėkite manimi, kai aš išvykau iš tų laikų kurie yra šitame reportaže į laikus, kurie nesiskiria nuo tada iki dabartinių Britanijoje vykstančių masinių prisigėrimų švenčių, tai pasakysiu viena. Tie kurie UK gyvename labai seniai, ir Lietuvoje apsilankome retai, mes esame tarsi užsikonservavę.

Žinote, mes kaip amerikonų Lietuviai dipukai, tik dipukai galvoja, kad Lietuvoje dar visi vaikšto su vyžom, kad niekas nemoka kaip naudotis mikrobange ar elektrine virykle, skalbimo mašina, taip mes 15 metų gyvenantys UK, galvojame, kad Lietuvai yra pašėlusi tauta, švenčianti be stabdžių kaip mūsų paauglystėje.

Apie 2005-06 metais grįžęs į Lietuvą, ir apsilankęs jos klubuose patyriau šoką. Tie klubai jau nebebuvo tokie, kaip mano laikais. Jie jau buvo modernūs, jie buvo tokie kaip ir visur su tokia pačia muzika, šviesomis, ir su dirbtinėmis šypsenomis, Go-GO šokėjomis, kokainu, miltais, extasy ir jau tuometiniuose klubuose buvo nelygis užsisakyti alaus ar degtinės stikliuką. Išpopuliarėjo pederastiškas gyvenimo stilius, rankinės per petį, soliariuminiai steroidiniai gėjukai, o apie 2011 metus pradėjo kaip maras plisti ir tos durnos hipsteriškos lanzbergiškos šukuosenos su paskustu pakaušiu ir sklastymu į šoną.

reklama

Žinote, ypač Kaune jaučiasi, jeigu prisėdi gatvės kavinėj atsipalaiduoji, ir kai tik pasikalbi smagiai su kuo, tai tik ir grįžęs iš UK arba Airijos. Tie, kas grįžę iš US, Amerikos lietuviai, jie rafinuotesni, gal, net sakyčiau mandagesni. Grįžę iš Norvegijos tai pinigų neskaičiuojantys, apsirengę prabangiais rūbais, bet iš kart matosi, kad tas žmogus juodadarbis žuvų skutėjęs, ar koks nors leiborius. Na niekaip jam tas kostiumas ar ofisiniai marškiniai netinka, juolab kad panagės juodos.

Aš būtent ir skrendu atsipalaiduoti į Ukrainą, nes ten jaučiuosi taip, kaip jaučiausi Lietuvoje būdamas niolikinis paauglys.

Rusijoj, Baltarusijoj viskas dar taip pat kaip senais gerais laikais Lietuvoje. Ten ir baruose rūkoma, prisiliuobiama iki žemės graibymo. Ir visgi Valstiečiai su alkoholio prevencija elgiasi labai gerai.

Dabartinis jaunimėlis tikrai yra žymiai kultūringesnis už mūsų kartą. Ir neprisigeria jis, ir geria tas jaunimėlis kokteilius. Aš manau, labiausiai sugadinta yra dabartiniai tarybukai 50-65 mečiai ir 22-25 metų jaunimėlis, kuris nenori dirbti, nori greitų pinigų, nėra lojalūs, yra įžūlus bet tas įžūlumas baigiasi bailumu, kuomet reikia atsakyti už savo žodžius ir yra bėgama į policiją rašyti pareiškimo. Jaunimas iki 22 metų man pasirodė labai pareigingas, ir jis visiškai nesiskiria nuo anglų, vokiečių, airių, amerikiečių jaunimėlio.

Aš manau, kad mūsų 1970-1982 metų kartą galima suskirstyti į dvi grupes. 1970-1975 metų gimimo Lietuviai, ypatingai Vilniečiai be proto nekenčia Rusijos ir visos sovietų sistemos, nes matomai būdami jauni studentai, bręstant nepriklausomybei matant visą tą banditizmą, fizinės jėgos kultą nesugebėjo išlikti aukščiausioje lygoje, ir vėliau aukščiausios lygos atstovams tarpusavyje išsišaudžius viršų paėmė nuošalyje buvę Vilniaus, Kauno intelektualai kurie pagaliau paragavo suši, tikro šampano, pamatė Daniją, pirmą vakarietišką šalį į kurią 1993 metais jau nebereikėjo vizų, pamatė tikrą vakarietišką pasaulį ir pradėjo šlykštėtis visą jų jaunystę kamavusiu sovietiniu paveldu.

Man kai griuvo Sovietų Sąjunga buvo devyneri, buvau ketvirtokas, tai prisimenu ir eiles kurias reikėdavo atstovėti, bet sovietmetis, o tai visos keturios pradinės klasės man įsiminė su tokia miela žaisminga ankstyvąja vaikyste. Nežinia, kaip būčiau vertinęs sovietmetį, jei mane paauglį būtų tardę KGB rusyje už kokią nors nesąmonę. O jau 21 amžiuje pasitinkant Naujuosius Metus buvo šaudoma iš tikrų pistoletų, o Vilniaus centre važinėjamasi ant automobilių bagažinių.

Mes esame tranzitinė karta, tranzitinis Lietuvos genofondas - tautos kūrinys vaikystėje augęs sovietmečiu, paauglysėje matęs susišaudymus, sprogdinimus, praėjęs brutalią gatvės išgyvenimo mokyklą kai nuo paauglystės teko burtis į gaujas ir jau pačiame Lietuvos brandos apyaušryje palikę Lietuvą dėl skanesnio kasnio, ir mylintys ją per atstumą.

Patriotizmu sotus nebūsi. Bet tai, į ką virsta dešinysis elektoriatas yra ne kas kita kaip radikalus dešinysis trolibanas. Ne veltui aš palaikiau ir iki šiol palaikau Valstiečius ir nors pats esu mėgėjas savaitgaliais pabuose pagerti, aš už tai kad dabartinė jaunoji karta išlaikytų aukštą lygį ir nebūtų tokiais laukiniais, kokiais buvome mes.

Laimingų Šventų Kalėdų!