Tolerancijos siautulys turi ekonomines priežastis

Žvelgiant į šiuolaikinę Europos situaciją, galima pagalvoti, kad vidutinis statistinis europietis pavirto indiferentišku sutvėrimu, kuriam nusispjauti į savo šalies ir savo palikuonių likimą. Nes kaip kitaip paaiškinti, kad oficialia kontinento ideologija tapo tolerancija, kuri neišvengiamai baigsis Europos išmirimu?

Tačiau realybėje eilinis europietis tokia padėtimi labai nepatenkintas. Tiesiog išreikšti šito nepasitenkinimo jis negali fiziškai – žiniasklaida jo nuomonės nepaskelbs, o jeigu jis ją paskelbs viešai, tai ta pati žiniasklaida apdrabstys jį purvais, išvadins fašistu, homofobu ir surengs jam tokį persekiojimą, kad vargšeliui teks skubiai emigruoti į Ugandą.

Tuo pat metu forumai, kuriuos Europos žiniasklaida vadina marginaliais, mirga netolerantiškais pasisakymais visomis Europos kalbomis. Ne ką mažiau tokia situacija neramina ir paprastus amerikiečius ir jeigu pasikalbėsite nedidelio Amerikos miestelio bare su paprastu amerikiečiu vyruku, paaiškės, kad jis ir „rasistas“, ir „homofobas“, ir „seksistas“.

reklama

Tačiau kodėl gi tuomet Europos valstybių vyriausybės taip spaudžia savo piliečius, o visos valdžios pastangos nukreiptos remti iškrypėlius, kurių skaičius, nežiūrint į visas tolerancijos propagandistų pastangas, niekaip neviršija 5-10% nuo bendro Vakarų šalių gyventojų skaičiaus?

Esmė slypi tame, kad LGBT bendrija yra pagrindinė prabangos prekių, brangių drabužių ir apavo, niekam nereikalingų, bet baisiai brangių aksesuarų vartotoja. Šeimos galva ar daugiavaikė mama niekad nepirks skuduro su Gucci etikete, kuris niekuo ne geresnis už įprastus drabužius. Normalūs žmonės pinigų tokiems niekams nešvaisto, taip kad žymių prekių ženklų savininkams mūsų dienomis belieka tik viena viltis – LGBT.

Pelnosi iš mažumų ir juridinės kontoros. „Sutuoktinių“ turto dalybos tapo vienu pelningiausių verslų advokatams, kadangi vienalytės „santuokos“ kaip taisyklė išsilaiko labai neilgai, o „skyrybos“ vyksta labai triukšmingai ir audringai.

Be to, mažumų atstovai – pagrindiniai vartotojiškų kreditų ėmėjai. Pirkdami vis daugiau skudurų ir vienas prieš kitą jais besipuikuodami, jie įlenda į skolas, kuo sėkmingai naudojasi bankininkai. Pastarieji gi yra tikrieji Europos šeimininkai, o įvairaus plauko prezidentai ir premjerai – viso labo samdomi vadybininkai.

reklama

Bankininkams naudinga, kad homoseksualizmą visokeriopai kultivuotų jiems pavaldžios struktūros – vyriausybės ir masinės informacijos priemonės. Jau egzistuojančių mažumų nepakanka, rinka turi plėstis. Būtent dėl to kontroliuojamos vyriausybės skatina vienalytes poras įsivaikinti normalius vaikus. Jeigu normalioje našlaičių prieglaudoje vaikas išaugs normalus, tai vienalytėje aplinkoje jis neišvengiamai bus ištvirkintas. Dar daugiau – berniukus tokiose šeimose farširuoja moteriškais hormonais, kad jiems nesusiformuotų potraukis moterims. Dėl tos pačios priežasties homoseksualizmas kultivuojamas mokyklose – kuo daugiau vaikų papildys LGBT gretas, tuo didesnė rinka Europos šeimininkams.

Patys finansiniai oligarchai, tarp kitko, jokios tolerancijos nesilaiko. Visi jie, kaip taisyklė, turi daugiavaikes šeimas ir neužsiima kraujomaiša. O apie bankininkus homoseksualistus apskritai neteko girdėti. Netgi jei bankininkas ir kenčia latentinį homoseksualizmą, tai kruopščiai slepia tai nuo giminaičių, sėbrų ir savęs paties.

Nuotakos turtingų dinastijų jaunuoliams iki šiol kruopščiai atrenkamos ir tapti jomis gali tik jaunos ir nekaltos. Žmonų ir nuotakų moralę atidžiai saugo saugumo tarnybos, kurios lygiai taip pat kruopščiai tyrinėja tų merginų ir jų giminaičių medicinines kortas. Ir jei pas nuotaką brolis pasirodys esąs žydras, niekas jos į oligarcho namus neįsileis.

Seksualinių mažumų atstovo nepaskirs ir į geras pareigas, jeigu kontora solidi. Ir ne todėl, kad jį gali paskui šantažuoti kompromatu. Į geras pareigas paskirs normalų šeimos žmogų, kuris brangins savo vietą, rūpindamasis savo vaikų ateitimi. Elitinėse mokymo įstaigose homoseksualizmo niekas nepropaguoja. Negalima teigti, kad homoseksualistai nesimoko Oksforde, Kembridže, Harvarde ar Jeilyje, tačiau savo orientaciją ten jie slepia, kadangi jeigu ji bus atskleista, tai labai greitais suras priežastis juos iš ten pašalinti. O būtent iš šių elitinių universitetų ir rekrūtuojami būsimieji top menedžeriai solidžioms korporacijoms. Homoseksualistų gi dalia – tai šou verslas, porno industrija ir tų pačių brangių skudurų siuvimas.

www