Referendumas Katalonijoje: Lietuvos požiūris

Barselona? O kaip gi Doneckas?!

Lietuviai įdėmiai stebėjo Katalonijoje vykusius įvykius, susijusius su referendumu dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos, ir prisiminė 27 metų senumo įvykius

— Arūnai, aš sekmadienį iki nakties sėdėjau prie kompiuterio ir televizoriaus ekrano, stebėjau įvykius Barselonoje. Manęs neapleido deja vu jausmas, kad tokius kadrus, kuriuose  kruvini žmonės kovoja už savo valstybės laisvę, aš jau kažkur mačiau. Ir ne vieną kartą…

— Mariau, prisimink, kaip mes su tavimi statėme barikadas 1991 metais prie Seimo. Kaip naktimis deginome laužus aikštėse, kaip dalyvavome mitinguose su mūsų trispalve, kurią pasiuvo tavo žmona. Štai ir kataloniečiai dabar reiškia savo valią kovoje už laisvę, kaip ir mes prieš 27 metus.

— Bet mūsų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prieš Katalonijos referendumą paskelbė, kad nekorektiška lyginti Baltijos šalis su Katalonija. Juk mes čia kovojome už nepriklausomybę nuo totalitarinio režimo, o Ispanija — demokratinė valstybė, kurioje galioja žodžio laisvė. Ir visi, kas stengiasi sunaikinti Ispanijos vientisumą — separatistai. Vokietijos žurnalistai, kurie tiesiogiai transliavo įvykius Barselonoje, pavadino Barselonos gyventojus šio nepriimtinu dabartinėje visuomenėje žodžiu.

reklama

— Ispanija, aišku, demokratinė valstybė, bet kadrai, kuriuose policija muša civilius, atėjusius į rinkimus, palaužė mano tikėjimą. Jie (Ispanijos Vyriausybė — Sputnik) kartoja tas pačias klaidas, kurias padarė TSRS valdžia, kuri nusiuntė kariuomenę į Vilnių 1991 metų sausį. Viena mano pažistama Facebook parašė, kad,  jeigu iš Madrido į Barseloną nebūtų atsiųsta policija, kuri šaudė į civilius guminėmis kulkomis, tai dar neaišku, kokie būtų referendumo rezultatai. Visai įmanoma, kad taikaus referendumo  metu prieš išstojimą nubalsuotų dauguma. Juk nuotaikos Katalonijos visuomenėje buvo prieštaringos. Bet po pirmųjų bandymų sustabdyti referendumą beveik 90% provincijos gyventojų atėjo prie rinkimų dėžių ir nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ispanijos.

— Beje, Linkevičius po įvykių Katalonijoje ir referendumo rezultatų truputį pakeitė savo požiūrį į įvykius Ispanijoje. "Emocinė apkrova yra didelė, nepasitikėjimo žaizdos yra gilios, Ispanijos dialogas su savo piliečiais — būtinybė. Prievarta nepadės", — parašė ministras socialiniame tinkle. Įdomu, ar po įvykių Ispanijoje jis pakeis savo požiūrį į įvykius rytų Ukrainoje, kur Donecko ir Luhansko sričių gyventojai taip pat surengė referendumus dėl išstojimo iš Ukrainos?

— Manau, vargu, ar pakeis. Tuomet Lietuvai ir visai Europos Sąjungai teks pripažinti Krymo referendumą, o tai reikš Vilniaus ir Europos valstybių užsienio politikos, kurios pagrindas yra  arši rusofobija, žlugimą. Todėl nepainiok demokratinio referendumo Katalonijoje, kurį savo tylėjimu Briuselis netiesiogiai pripažįsta, su plebiscitu Donecke ir Luhanske.

— Na, stebėsime Katalonijos įvykių eigą ir paraleles tarp referendumų skirtinguose pasaulio kraštuose.