"MATRICA": Nežinomas finalas

Prisipažinsiu, viskas atrodo ženkliai logiškiau nei matytas filme, po kurio kilo ir vis kyla nauji klausimai, nors trilogiją peržiūrėjau gal 20 kartų. Ir žemiau esanti informacija užkaišo tas dideles skyles ir spragas siužete. Labai rekomenduoju!

"MATRICA": NEŽINOMAS FINALAS

Ką jūs pasakysit, jei sužinotumėt, koks buvo originalus Vačovskių sumanymas? Jei jis būtų ekranizuotas toks, koks buvo sumanytas –„Matricos“ efektas būtų dešimteriopas, nes pagal filmo finalo, jo pabaigos netikėtumą ir dramatiškumą jis tikriausiai pranoktų visus iki tol matytus filmus.

„Matricos“ scenarijus Vačovskių buvo kuriamas daugiau nei penkis metus. Nepertraukiamas darbas pagimdė ištisą iliuzinį Pasaulį su įvairiomis siužetinėmis linijomis, kurios neįtikėtinai persipindavo tarpusavyje. Adaptuodami savo kolosalų darbą ekranizacijai, Vačovskiai pakeitė tiek daug, kad jų pačių prisipažinimu, jų sumanymo įgyvendinimas pasirodė tik „fantazija pagal motyvą“ tos istorijos, kuri buvo sugalvota pačioje pradžioje. Nors, žinoma, pagrindinė idėja išliko nekintama.

Įdomiausia, kad tam tikrame etape iš scenarijaus galutiniame variante buvo išimta tiesiog kvapą gniaužianti jo dalis – rūstus finalas. Esmė tame, kad nuo pat pradžių Vačovskiai sukūrė savo trilogiją kaip filmą su, ko gero, pačia liūdniausia ir beviltiškiausia pabaiga, kokią tik galima įsivaizduoti. Sprendžiant iš gan ilgo scenarijaus fragmento, kuris visas buvo pašalintas bederinant filmo gamybą su prodiuseriu Džoeliu Silveriu, Mes netekome vieno įspūdingiausių filmo finalų, kuris atrodo žymiai pranašesnis už tą „happyend“ą, kuris galų gale pateko į ekranus.

Taigi, originalus trilogijos scenarijus:

Nuo pirmojo filmo įvykių pabaigos praeina šeši mėnesiai. Neo, būdamas realiame Pasaulyje, aptinka savyje neįtikėtinas savybes veikti aplinką: iš pradžių pakelia nuo stalo šaukštą ir lanksto jį ore savo mintimis, vėliau nustato mašinų-medžiotojų buvimo vietą už Ziono ribų, dar vėliau mūšyje su sentinelais sunaikina vieną iš jų savo minties Galia visų apstulbusių laivo komandos narių akivaizdoje.

reklama

Neo ir visi jį supantys negali paaiškinti šio fenomeno. Neo įsitikinęs, kad tam yra rimta priežastis, ir kad jo gebėjimas kažkaip susijęs su karu prieš mašinas, ir kad šis gebėjimas gali padaryti lemiamą įtaką Žmonių likimui (įdomu pastebėti, jog nufilmuotoje versijoje šis gebėjimas taip pat yra, tik jis visai neaiškinamas ir netgi mažai kreipiamas dėmesys – gebėjimas yra ir tiek. Nors blaiviai mąstant, Neo gebėjimas realiame Pasaulyje išdarinėti stebuklus neturi jokios prasmės visos „Matricos“ koncepcijos mastu ir atrodo tiesiog keistai).

Taigi, Neo išvyksta pas Pitiją, kad gautų atsakymą į savo klausimą, o taip pat sužinotų, ką jam toliau daryti. Pitija atsako Neo, kodėl jis turi supergebėjimus realiame Pasaulyje ir kaip tai susiję su Neo paskirtimi. Ji sako, kad jo paskirties paslaptį gali atkleisti tik Architektas – vyr.programa, sukūrusi Matricą. Neo ieško būdų susitikti su Architektu, pereidamas daugybę sunkumų (čia dalyvauja jau žinomi mums raktų Meistras Merovingo nelaisvėje, gaudynės autostradoje ir kt.)

Ir štai Neo susitinka su Architektu. Šis atskleidžia Neo, kad Žmonių miestas Zionas jau buvo naikinamas anksčiau penkis kartus, ir kad unikalus Neo buvo tikslingai sukurtas mašinų kaip Žmonių Vilties išsilaisvinti įsikūnijimas ir tokiu būdu palaikytų Matricoje Ramybę bei tarnautų jos stabilumui. Bet kuomet Neo klausia Architekto, kokį vaidmenį visame šitame vaidina jo supergebėjimai realiame Pasaulyje, Architektas atsako, kad atsakymo į šį klausimą jis negali duoti, nes tai atvestų Neo į tokį Žinojimą, kuris sunaikintų viską, už ką kovojo Neo ir jo Draugai.

Trečiasis filmas

Po pokalbio su Architektu Neo supranta, jog čia slypi kažkokia paslaptis, kurios įminimas gali atnešti taip ilgai lauktą Taiką Žmonių ir mašinų kare. Jo supergebėjimai darosi vis stipresni (scenarijuje yra keletas scenų su stulbinančiomis Neo kovomis prieš mašinas realybėje, kurioje jis išsisvystė į supermeną ir gali praktiškai tą patį, ką ir Matricoje: skraidyti, sustabdyti kulkas ir pan.).

Zione sužinoma, kad mašinos pradėjo judėti link miesto su tikslu užmušti visus išėjusius iš Matricos ir visi miesto gyventojai mato išsigelbėjimą tik vieninteliame Neo, kuris įgyja fenomenalias savybes – tarkim, gali sukelti galingus sprogimus ten, kur jis nori ir pan.

Tuo tarpu iš pagrindinio kompiuterio kontrolės išėjęs agentas Smitas, tapęs laisvu ir įgavęs gebėjimą be galo kopijuoti save, pradeda kelti grėsmę pačiai Matricai. Įsikėlęs į Beiną, Smitas prasiskverbia į realų Pasaulį.

Neo siekia naujo susitikimo su Architektu, kad pasiūlytų jam sandorį: jis sunaikina agentą Smitą (sunaikinus jo kodą), o Architektas atskleidžia Neo jo supergebėjimų paslaptį realiame Pasaulyje ir sustabdo mašinų antpuolį prieš Ziono miestą. Bet kambarys dangoraižyje, kur Neo jau buvo susitikęs su Architektu, tuščias: Matricos Kūrėjas pakeitė savo adresą, ir dabar niekas nežino, kaip jį surasti. Arčiau filmo vidurio vyksta totalus kolapsas: agentų Smitų Matricoje tampa daugiau nei Žmonių ir jų savikopijavimosi procesas auga kaip lavina, realiame Pasaulyje mašinos prasiveržia į Zioną ir grandioziniame mūšyje sunaikina visus, išskyrus saujelę išlikusių kartu su Neo, kuris, nežiūrint į savo supergebėjimus, negali sustabdyti tūkstančių mašinų, besiveržiančių į miestą.

Morfėjus ir Triniti žūva šalia Neo, didvyriškai gindami Zioną. Neo baisioje neviltyje padidina savo galias iki neįtikėtinų, prasiveržia iki vienintelio išlikusio laivo („Nabuchodonosaras“) ir palieka Zioną, išsikrapštęs į Žemės paviršių. Jis keliauja į pagrindinį kopiuterį, kad jį sunaikintų, keršydamas už Ziono žūtį ir ypatingai už Morfėjaus bei Triniti žūtį.

reklama

„Nabuchodonosare“ slepiasi Beinas-Smitas, kuris stengiasi sukliudyti Neo sunaikinti Matricą, nes supranta, jog taip išnyktų ir pats. Epiniame susirėmime su Neo Beinas taip pat pademonstruoja supergalias, išdegina Neo akis, bet galų gale žūva. Toliau seka iš kojų verčianti scena, kurioje apakęs, bet vis tiek viską matantis Neo pro miriadus priešų prasiveržia iki Centro ir sukelia ten milžinišką sprogimą. Jis tiesiog paverčia pelenais ne tik Centrinį Kompiuterį, bet ir save patį. Milijonai kapsulių su Žmonėmis atsijungia, jų švytėjimas dingsta, mašinos sustingsta amžinai ir žiūrovui rodoma žuvusi, dykuma virtusi planeta.

Ryški Šviesa. Neo, visiškai sveikas, be jokių įbrėžimų ir su sveikomis akimis, atsigauna raudoname Morfėjaus krėsle iš pirmojo „Matricos“ filmo absoliučiai baltoje erdvėje. Jis mato prieš save Architektą. Architektas sako Neo, jog yra sukrėstas to, ką gali Žmogus dėl Meilės. Jis sako, kad neįvertino tos jėgos, kuri atsiranda Žmoguje, kuomet šis pasiruošęs atiduoti Gyvybę vardan kitų Žmonių. Jis sako, kad mašnos to nesugeba, ir todėl gali pralaimėti, netgi jei tai atrodo neįtikėtina. Jis sako, kad Neo – vienintelis iš visų Išrinktųjų, kuris „sugebėjo nueiti taip toli“.

Neo klausia, kur jis. Matricoje, - atsako Architektas. Matricos tobulumas, be kita ko, dar ir tame, kad ji neprileidžia galimybės, kad nenumatyti atvejai sukeltų jai net menkiausią žalą. Architektas praneša Neo, kad jie dabar yra „nuliniame Matricos taške“ po Matricos perkrovimo, pačioje jos Septintosios Versijos pradžioje.

Neo nieko nesupranta. Jis sako, kad ką tik sunaikino Centrinį Kompiuterį, kad Matricos jau nebėra, kaip ir visos Žmonijos. Architektas juokiasi ir praneša Neo kai ką, kas šokiruoja iki Sielos gelmių ne tik patį Neo, bet ir visą žiūrovų salę.

Zionas – tai Matricos dalis. Tam, kad sukurti Žmonėms Laisvės regimybę, tam, kad duoti jiems Pasirinkimą, be kurio Žmogus negali egzistuoti, Architektas sugalvojo realybę realybėje. Ir Zionas, ir visas karas su mašinomis, ir agentas Smitas ir apskritai viskas, kas vyko nuo pat trilogijos pradžios, buvo suplanuota iš anksto ir yra ne daugiau nei sapnas. Karas buvo tik apgaulingas manevras, o iš tikro visi, kas žuvo Zione, kovojo su mašinomis ir grūmėsi pačioje Matricoje, tebeguli savo kapsulėse rožiniame sirupe, jie gyvi ir laukia naujo sistemos perkrovimo, kad vėl iš naujo pradėtų joje „gyventi“, „kovoti“, ir „išsilaisvinėti“. Ir šitoje suderintoje sistemoje Neo – po jo „atgimimo“ – bus skirtas tas pats vaidmuo, kaip ir visose ankstesnėse Matricos versijose: įkvėpinėti Žmones kovai, kurios nėra.

Nei vienas Žmogus niekada nepaliko Matricos nuo pat jos sukūrimo pradžios. Nei vienas Žmogus niekada nemirė kitaip, nei sugalvota mašinų. Visi Žmonės – vergai, ir tai niekuomet nepasikeis.

Kamera rodo filmo herojus, gulinčius savo kapsulėse įvairiuose „inkubatoriaus“ kampeliuose: štai Morfėjus, ten Triniti, štai kapitonas Mifunė, žuvęs didvyrio mirtimi Zione, ir daugelis daugelis kitų. Visi jie beplaukiai, distrofiškai atrodantys ir apraizgyti šlangų. Paskutinį parodo Neo, atrodantį taip pat, kaip ir pirmajame filme jo „išlaisvinimo“ metu. Neo veidas visiškai ramus.

Štai taip paaiškinamos jūsų superjėgos „realybėje“, sako Architektas. Taipgi paaiškinamas ir Ziono egzistavimas, kurio Žmonės „niekada negalėtų pastatyti tokio, kokį jūs jį matėte“ dėl išteklių trūkumo. Ir nejaugi, juokiasi Architektas, Mes leistume išlaisvintiems iš Matricos Žmonėm slapstytis Zione, jeigu pas Mus visada yra galimybė arba užmušti juos, arba pajungti prie Matricos vėl? Ir nejaugi Mums reikėtų laukti dešimtmečiais, kad sunaikinti Zioną, net jei jis ir egzistuotų? Vis dėl to jūs Mūsų neįvertinate, misteri Andersonai, sako Architektas.

Neo, apmirusiu veidu žvelgiantis tiesiai priešais save, bando įsisąmoninti įvykius ir meta paskutinį žvilgsnį į Architektą, kuris atsisveikinimui jam sako: „Septintojoje Matricos versijoje Pasauliui vadovaus Meilė“.

Skamba žadintuvas. Neo prabunda ir išjungia jį. Paskutinis filmo kadras: Neo apsivilkęs dalykiniu kostiumu išeina iš Namų ir greitu žingsniu eina į darbą, ištirpsta minioje. Skambant sunkiai muzikai pasirodo galutiniai titrai.