Slapti eksperimentai

Daugumoje atvejų mokslininkai yra tikri didvyriai. Juk jie, galų gale, sprendžia pasaulio problemas, pradedant pasterizacijos ir rentgeno aparatų išradimo, baigiant atominėmis bombomis ir kelionėmis į kosmosą. Tačiau mokslas, be jokios abejonės, turi ir savo tamsiąją pusę. Etikos nesuvokiantys tyrinėtojai kartais nueina pernelyg toli. Štai, pavyzdžiui, keli išties bauginantys eksperimentai, kurių gana ilgą laiką neviešino.

Beždžionės galvos persodinimas

Daktaras Robertas Dž. Vaitas buvo apsėstas smegenų idėjos. Neurochirurgas iš Klivlendo tapo pirmuoju amerikiečių gydytoju, kuris viešai paskelbė smegenų audinį fizine žmogaus sielos saugykla. 1970 metais Vaitas atliko vieną garsiausių eksperimentų: ėmė ir persodino vienos makakos galvą kitai. Tiesa, tais laikais Amerikoje nutarė darbo rezultatus užslaptinti. Tačiau palyginus neseniai Vaitas savo publikacijas pateikė publikai. Jis iš tiesų pasiekė nemenkų rezultatų: beždžionė su persodinta galva galėjo išgyventi kelias dienas po operacijos.

reklama

Edžvudo eksperimentas

Netoli Česapiko įlankos Merilende įsikūrusi karinė bazė Edgewood Arsenal. Nuo 1955 iki 1975 metų joje vyko tūkstančiai eksperimentų, kur vietoje jūsų kiaulyčių buvo naudojami žmonės. Beveik 7000 savanorių pasirašė sutinkantys dalyvauti programoje „Edžvudas“. Jiems pažadėjo visišką saugumą, be to, tai buvo idealus būdas išvengti tarnybos Vietnamo kare. Mokslininkai gi tikrino ant nelaimingųjų kailio vos ne kiekvieną egzistuojantį cheminį junginį. Apduję nuo LSD kareiviai kovėsi su nematomais priešais, paskui juos pripumpuodavo barbituratų ir jie pasinerdavo į ilgalaikį miegą. Ant jų išbandė netgi tokias dujas kaip zarinas.

Harvardo eksperimentai

Laikotarpyje tarp 1978 ir 1996 metų Tedas Kačinskis pasiuntė 16 užmaskuotų bombų į įvairius universitetus ir aerouostus. Spaudos pramintas Unobomberiu žmogus darė visa tai ne šiaip sau. Neseniai išslaptinta informacija liudija, kad 1959 metais Kačinskis dalyvavo keistame psichologiniame eksperimente Harvarde. Bandymo metu nelaimingą studentą pririšdavo prie kėdės, prijungdavo prie nagų elektrodus ir apakindavo prožektoriais. Tokioje situacijoje Tedas turėjo ginti savo įsitikinimus karinio tribunolo akivaizdoje – tokiu būdu ekperimentatoria mėgino suprasti, kaip toli turi nueiti kankinimai, kad palūžtų priešo kareivis. Suprantama, po sprogimų serijos visa informacija apie Unabomberį buvo kruopščiai paslėpta.

reklama

Operacija Sea-Spray

Šaltojo karo laikais JAV vyriausybiniai pareigūnai norėjo suprasti, mkokie miestai taps pažeidžiamiausi biologinėms atakoms. Nieko geresnio už „mokomąjį eksperimentą“ jiems į galvas nešovė ir 1950 metais laivynas pasiuntė į San Francisko įlanką katerį su užkrėstais mėgintuvėliais. Eksperimentui buvo parinktas neva nekenksmingas mikrobas Serratia marcescens, kurio sklidimą buvo galima lengvai atsekti dėka raudonų pigmentinių dėmių, kurios atsiranda užsikrėtusiems. Gaila, bet paaiškėjo, jog mikrobas ne toks jau nekenksmingas. Per 11 operacijos dienų užsikrėtė daugiau kaip 800 000 San Francisko gyventojų, maždaug 1000 žuvo nuo kvėpavimo takų infekcijos.

Smegenų plovimas

Donaldas Juenas Kemeronas turėjo profesionalaus psichiatro reputaciją. Taip buvo dėl to, kad mažai kas buvo informuotas apie jo eksperimentus, atliekamus Allan Memorial klinikoje. Gydytojas bandė išgydyti šizofreniją, tačiau veikė tokiais keistais ir kietais metodais, kad jie labiau priminė kankinimus. Pripumpavęs pacientus LSD, Kemeronas pririšdavo juos prie lovų ir pasitelkdavo į darbą elektros sukeltų traukulių terapiją. Galiausiai jo metodai sudomino CŽV ir jis buvo įtrauktas į liūdnai pagarsėjusią programą MK ULTRA. Pasibaigus programai, Kemeronas pasitraukė į poilsė – jokios bausmės už savo darbus daktaras nesulaukė.