Psichopatologijos propaganda. „Pabūkite bepročiais drauge su mumis!“

Neseniai Paryžiuje buvo surengtas „Mad Pride“, išvertus gautųsi kažkas panašaus į „Psichiškai nesveikų žmonių pasididžiavimas“. Sąjudžio pradininkėmis prieš 20 metų tapo Amerika ir Kanada, dabar šis judėjimas išplito visame anglosaksų pasaulyje ir mėgina prasimušti į Europą. Paryžiuje tai buvo jau trečios „Bepročių maršo“ eitynės.

Oficialus jų tikslas – „pritraukti visuomenės dėmesį į nelestinas klišes, kurias visuomenė naudoja psichiškai nesveikų žmonių atžvilgiu, kai kalbama apie tai, jog jie agresyvūs ir neprognozuojami.“, o taip pat kovoti prieš žiaurias praktikas, naudojamas kai kuriose psichiatrinėse ligoninėse.

Jei vyksta tokie dalykai, tai apie juos reikia pranešti ir kreiptis į teismus. Yra ir kita problema. Sergantys žmonės neretai yra bejėgiai ir tampa lengvu grobiu chuliganams ir sukčiams. Čia jau seniai pribrendo reikalas viešai diskusijai apie tai, kodėl Vakarų „gerovės“ visuomenė virto tokia kriminogeniška.

reklama

Kai dėl klišių ir etikečių, tai jos susijusios su neišmanymu šioje srityje. Prietarus galima įveikti tik informuojant apie problemą. Kuo gali padėti karnavalinės eitynės?

Maršo organizatorius ir kolektyvo „Psichinių ligonių pasididžiavimas“ prezidentas Filipas Geraras kalba jau apie šiek tiek kitus dalykus: „Mes vėl išėjome į gatves, kad apgintume psichinių ligonių teises, tame tarpe, teisę į orumą. Mums nusibodo, kad į mus žvelgiama kaip į atsilikusius“.

Orumas – tai vidinė žmogaus savybė, tokia kaip aukšta moralė ir dvasios jėga. Kaip galima išsikovoti teisę išsaugoti orumą be asmeninių pastangų? Ir apie antrą pareiškimo dalį: argi galima reikalauti to paties iš sveikų ir ligonių? Juk tai visiškas realybės nepaisymas. O gal turima galvoje kažkas kito? Rūpestis dėl žmonių su psichiniais sutrikimais adaptacijos visuomenėje?

Renginio lozungas skamba taip: „Aš esu beprotis, na ir kas?“ Pirmame „Praido“ puslapyje parašyta: „Prisijunkite, pabūkite bepročiu kartu su mumis“. Akivaizdus deklaruojamų pareiškimų sukeitimas su kažkokiais kitais tikslais. Vietoje ligonių adaptacijos sociume, siūloma visai visuomenei elgtis kaip bepročiams ir chaotizuoti savo protą.

reklama

Aktyviausi judėjimo nariai be to dar siūlo uždėti tabu kai kurių ligų pavadinimų naudojimui, prilyginus tai diskriminacijai. Visa tai mes jau patyrėme. Iš pradžių pavadinimai keičiami į gražiau skambančius ir su nauja etikete anksčiau visiškai nepriimtinas reiškinys įbrukamas visuomenei ne tik kaip visiškai normalus, bet ir privalomas. Juk po jau paskelbtų lozungų „Mes esame kaip visi“ ir „Visi mes truputį bepročiai“ gali sekti „Visi išprotėjo ir tik mes esame normalūs“ (pavyzdys – sėkmingai įgyvendinti projektai, legalizuojant iškrypimus ir kabinant etiketę „homofobas“ visiems, kas laikosi kitos nuomonės ir nemėgsta homoseksualizmo).

Yra ir komercinė šio klausimo pusė.

Reikia pasakyti, kad kai kurios asociacijos ir kai kurie specialistai kritiškai vertina šį sąjūdį ir smerkia problemos marginalizavimą. Jeigu pernai į maršą atėjo 500 žmonių, tai šiemet – dvigubai mažiau. Asociacija CRPA griežtai atsiribojo nuo eitynių organizatorių ir kalba apie tyčinį gyventojų „vedimą iš proto“.

CRPA pareiškė, kad per pastaruosius dešimtmečius sistema dirba psichiškai nesveikų žmonių skaičiaus didinimo linkme. „Piktnaudžiavimai psichiatriniu gydymu veda į tai, kad vaistai tūkstančiais atvejų išrašomi be medicininio pagrindo, besivaikant farmacijos kompanijų finansinių interesų“.

PSO duomenimis, apie 30% Europos piliečių savo gyvenime patiria psichiatrinių problemų. Prancūzijoje psichiniai pažeidimai (depresija, nerimas, priklausomybė, šizofrenija, anoreksija ir t.t.) aptinkami pas kas ketvirtą gyventoją, apie 1,4 mln prancūzų stebi psichiatrai.

Kaip teigia specialistai, socialinė degradacija, didėjantis skurdas, nedarbas, kriminogeninės ir terorizmo grėsmės tik didins ligonių skaičių. Jeigu prie to pridėsime tai, kad iš žmogaus atimamas tikras gyvenimo tikslas, gyvenimo prasmė, ištrinamos ribos ir kriterijai, tai farmacijos korporacijos netrukus gaus neišsenkantį pelno šaltinį.