Eric Margolis: Kiek arti JAV karas su rusais dėl Sirijos?

Ir taip, klausykite jūs, rusai! Daugiau nebus jokios švelnios amerikietiškos diplomatijos! Jokių „savų vyrukų“! JAV valstybės sekretoriaus Džono Kerio balse pereitą savaitę buvo girdėti metalinės gaidelės.

„Lyg pagal užsakymą“ įprastai įsiaudrinusi JAV pasiuntinė Jungtinių Tautų Organizacijoje Samanta Pauer užgriuvo rusus su kaltinimais „barbariškumu“ ryšium su jų karo kampanija Sirijoje. Ji net nepaminėjo sunkiųjų bombonešių B-52 ir B-1 panaudotų JAV, o taip pat dronų-žudikų Afganistane. „Prijaukintos“ amerikiečių ir britų medijos suskubo paleisti į informacinę erdvę širdį draskančius Sirijos mažylių atvaizdus, tačiau mes nematėme nė vienos sužeisto afganų vaiko fotografijos.

Nobelio taikos premijos laureatas Barakas Obama dingo iš eterio ir paliko augantį antirusišką Vašingtono džihadą savo pagalbininkams, o pats išskrido į Izraelį į valstybinių Šimono Pereso, dabar masinių informacijos priemonių (MIP) kanonizuoto kaip „taikos žmogus“, laidotuvių ceremoniją. Beje, nereikėtų pamiršti, jog iš tiesų Peresas buvo Izraelio branduolinės ginkluotės programų kūrimo tėvas.

Pereso rūpesčiu Izraelis perdavė branduolines galvutes, o po to ir balistines raketas „Jericho“ pasiruošusiam karui aparteido režimui Pietų Afrikos Respublikoje. Tai buvo pakankamai keistas žingsnis ir dar keistesnis Izraelio požiūris, tvirtinant, jog Iranas, net neturintis nuosavos branduolinės ginkluotės, platins branduolinius ginklus po visą pasaulį.

reklama

Kalbant apie Vašingtoną, dabar čia vos ne kiekvienas ignoruoja „šlubą antį“ Obamą ir žaidžia nuosavą žaidimą. Pastaruoju metu Pentagonas, nepageidaujantis turėti reikalų su Obama, sprendžiant pagal viską, sabotuoja bendrą amerikiečių-rusų (dabar jau buvusį) planą užbaigti kruviną Sirijos karą, nes jis subombardavo Sirijos vyriausybės karinių pajėgų stovyklą ir užmušė apie 100 sirų kariškių. „Och, atleiskite, įvyko klaida“, – paaiškino savo žingsnį Pentagonas.

Papildomi Rusijos lėktuvai jau pakeliui į Siriją. Tokiu pakankamai piktu būdu Maskva tiesiog įspėjo JAV apie tai, kad neverta atakuoti rusų karinių pajėgų. Hillary Clinton ir toliau kviečia sukurti taip vadinamą „amerikiečių neskraidymo zoną“ Sirijoje. Tai reiškia, jog JAV karinės oro pajėgos (KOP) turi suduoti smūgį ir išstumti Sirijos vyriausybės ir Rusijos lėktuvus iš šalies oro erdvės, o taip pat perimti Sirijos zenitinių-raketinių kompleksų kontrolę. Labai panašu į Trečiojo pasaulio karo pradžios scenarijų.

Iš dalies šis augantis karingumas paaiškinamas tuo, jog Sirijos vyriausybės kariuomenė palaikoma rusų aviacijos, pasiekė svarbaus, nors ir daug kraujo reikalaujančio progreso, sukilėlių kontroliuojamų Alepo kvartalų apgulties atžvilgiu.

Tuo pat metu Turkija mažina jau penkerius metus teikiamą paramą Sirijos sukilėliams, įskaitant ir susijusia su Al-Qaeda grupuotę „Al-Nusra Front“ (neseniai persivadinusią į Jabhat Fatah al-Sham). Saudo Arabija ir Persų įlankos emyratai teikę pagrindinį pilietinio karo finansavimą šiuo metu jaučia finansinius sunkumus. Visos šio žiauraus penkiamečio konflikto pusės yra iškankintos ir išsekintos karo Sirijoje. Kažkada nuostabi Sirija skendi griuvėsiuose. Ekstremistinėms sunitų pajėgoms vos ne vienintele viltimi išlieka – tiesioginė JAV intervencija į Siriją. Jie laukia ateinant į valdžią JAV „vanago“ Hillary Clinton.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergej Lavrov praėjusią savaitę išsakė prielaidą, jog panašu į tai, kad Vašingtonas saugo „Al-Nusra Front“ grupuotę, kaip planą „B“ Sirijos atžvilgiu. Taipogi jis tvirtina, kad JAV pasirengusios atiduoti valdžią Damaske „Al-Nusra Front„ grupuotei, jei kris Asado vyriausybė. Tačiau dauguma sirų ir visos etninės mažumos pasisako griežtai prieš šių fanatiškų vachabistinių islamistų valdymą.

reklama

Šių eilučių autorius mano, jog Jungtinės Valstijos seniai padeda DAESH ir toliau vertina grupuotę kaip potencialaus ginklo prieš Asado vyriausybę galimybę. Kitu atveju, kuo būtų galima paaiškinti, jog JAV kartu su savo arabų ir kurdų sąjungininkais taip ilgai nepradeda įtvirtintų DAESH pozicijų šturmo Rakoje ir Mosule, kurios randasi įprastos kelionės taksi automobiliu atstumu? Juk iš esmės DAISH grupuotė pati iš savęs yra ne daugiau kaip apgailėtina gauja Rembo mėgėjų, o ne kažkoks nenugalimas Vermachatas.

Vienas iš tikėtinų atsakymų slypi tame, jog Vašingtonas tiesiog visiškai susipainiojo, ką būtent reikėtų palaikyti ir kaip tą daryti. Nuožmūs susirėmimai tarp sunitų, šiitų, kurdų, arabų, ezidų, susiskaldžiusių krikščionių, laukinių iš DAESH, palaikomų ir kurstomų JAV, Izraelio, Turkijos, Rusijos, Prancūzijos Britanijos, Libano, Jordanijos, arabų naftos šalių ir Irano – tai tiesiog pernelyg sudėtingas uždavinys menkai išsilavinusiems, o kartais tiesiog atvirai kvailiems Vašingtono strategams.

Autorius jau seniai įsitikinęs, jog kai kurios figūros Vašingtone savo laiku padėjo sukurti DAESH (ISIL), kaip potencialiai naudingą instrumentą prieš nepaklusnius Artimųjų Rytų režimus, iš dalies prieš Siriją įr Libiją.

Izraelis, nuolat pašnibždantis Vašingtonui į ausį, savo laiku darė tą patį, skatindamas „Hezbolos“ ir „Hamas“ augimą, kaip priešų Palestinos išsivadavimo Organizacijai. Šiandien būtent jos tapo didžiausiais nesutaikomais Izraelio priešais, o visiškai ne tie korumpuoti režimai valdantys arabų pasaulį.

„Auksinė“ tarptautinės visuomenės pripažįstamos Sirijos vyriausybės nuvertimo idėja priklauso „katastrofų tėvui“ Džordžiui Bušui-jaunesniąjam. Jis planavo Sirijos užpuolimą kartu su Izraeliu. Bušą sulaikė tai, jog nepavyko surasti nė vienos tinkamos opozicinės grupuotės, kuriai būtų buvę galima perduoti valdžią šalyje.

Sunitų opozicija pagrindinai buvo atstovaujama „Brolių-musulmonų“, o šis pavadinimas atbaidė Vašingtoną. Todėl jam teko laukti iki 2011 metų iki „režimo pakeitimo“ paradžios nepaklusnioje Sirijoje.

Autorius, Eric S. Margolis – žinomas amerikiečių politologas ir žurnalistas, daugelio premijų laureatas. Jo straipsniai publikuojami tokiuose leidiniuose kaip „The New York Times“, „International Herald Tribune“, britų „Times“ ir daugelyje kitų.

slguardian.org