Šiuolaikinės visuomenės degradacija pasauliniu mastu

Paauglių infantilizavimas

Tai jaunų žmonių auklėjimas, kai stimuliuojamas infantilus elgesys, kitaip sakant, kai dirbtinai užtempiamas socialinės brandos formavimasis. Daroma tai tam, kad būtų utilizuota jaunuolių energija tuo periodu, kai ji yra pati aktyviausia (15-25 metai amžiaus).

Tikriausiai niekam nebus paslaptis, kad per visą istoriją pagrindinę visų revoliucionierių masę sudarė būtent šios amžiaus kategorijos žmonės. Kai vyras sulaukia maždaug 20 metų, jis patiria fizinio ir intelektualinio aktyvumo piką: jis sveikas, protingas, karštas, principingas ir nesileidžiantis į kompromisus. Pavojingas kokteilis, ar ne tiesa? Pakanka prisiminti, kad Aleksandras Makedonietis turėjo vos 20 metų, kai pradėjo savo „karjerą“, o rusų caras Ivanas Rūstusis nukariavo totorius ir paėmė Kazanę, turėdamas vos 22 metus. Tokių pavyzdžių įvairiose tautose begalė.

Mūsų gi laikais (ypač labiausiai „civilizuotose“ šalyse) šio amžiaus sulaukę jaunuoliai dar tebelaikomi „paaugliais“. Štai tam ir skirtas socialinio infantilizmo ugdymas – paversti žmones, kurie pajėgūs kurti istoriją, nepavojinga menkysta, kuri nesugeba nuveikti nieko rimto. O energijos perteklių tegu išeikvoja kur nors kitur – chaotiškame seksualiniame gyvenime, alkoholio, narkotikų vartojime, iš bėdos – gatvių kriminale.

Berniukų ir mergaičių auklėjimas pagal vienodus standartus

Švietimo įstaigos nebeskirsto atskirai berniukų ir mergaičių. Tai daroma ne tiek dėl to, kas išugdytų moterims vyriškumą, kiek dėl to, kad paliktų be to vyriškumo vyrus. Reikia pridurti, kad jaunuoliai savo lytinio brendimo apogėjuje (13-16 metų) nesugeba adekvačiai mokytis ir suvokti mokymo medžiagos, jeigu atsiduria merginų draugijoje.

„Sėkmingo“ žmogaus vaizdinio formavimas

reklama

Tokie vaizdiniai formuojami žmonių tarpe per žiniasklaidą, kiną, serialus, reklamą, knygas. Kaip taisyklė, tasai „sėkmingas“ žmogus yra ne daugiau kaip idealaus sistemos vergo paveikslas. Kaklaraištis, švarkas, svaiginanti karjera, puikus namas, brangus automobilis, poilsis užsienyje, merginos iš modelių agentūros ir škotiškas viskis. Puikumėlis, ar ne tiesa? Pasisekė žmogui. Bet pažvelgus giliau, realiai tasai laimės kūdikis yra viso labo idealus vergas, nes tarsi narkomanas jaučia priklausomybę nuo savo statusą žyminčių atributų.

Dėl jų jis padarys viską, kad išsaugotų sistemos stabilumą, kentės bet kokius pažeminimus savo karjeros kelyje, nusispjaus į neteisingą valstybės socialinę politiką ir į žodžio laisvės suvaržymus. Jis taip giliai savyje paslėps visas savo vaikiškas svajones, kad pamirš pats save, pavirsdamas tik išvaizda žmogų primenančiu padaru. Šiai kategorijai galima priskirti ir kitų rūšių „sėkmingus žmones“. Čia ir „kietas“ pilvotas dėdulė su bokalu alaus bare, ir „barakuda“, kaitaliojanti vyrus kaip pirštines, ir feminizuota madam, ir gangsteris su tamsiais akiniais ir BMW.

Visus šiuos šiuolaikinius personažus, kaip taisyklė, į priekį varo godumas ir gyvuliški instinktai. Kas suveda į nulį jų įgimtus sugebėjimus būti gerais ir gailestingais. Šitų personažų veislių šiandien yra pakankamai daug, bet kokiam skoniui. Rinkis, kas tau labiau patinka. Tiktai ten nėra gynėjo, kario, motinos, poeto, išminčiaus ir t.t. Vien iškraipytos įprasto žmogui elgesio modelio parodijos.

Seksas ir prievarta vietoje meilės

Ne paslaptis, kad lytiniai instinktai yra vieni iš galingiausių. Vadinasi, per seksą galima konkrečiu būdu daryti žmogui poveikį. Dar daugiau – lytiniai instinktai, kaip ir bet kurie kiti, sudaro mūsų tamsiąją, iš gyvūnų paveldėtą asmenybės dalį – žemutinį pasąmonės lygmenį. Per žiniasklaidą, reklamines technologijas, propagandą mokslinėje ir meninėje literatūroje, per kompiuterinius žaidimus tie instinktai kruopščiai stimuliuojami ir tam negailima jokių lėšų. Dar Nyčė rašė: „Žmogus – tai lynas, ištemptas tarp žvėries ir viršžmogio. Lynas virš bedugnės“.

Tai štai, psichologiniu požiūriu „viršžmogis“ susijęs su aukščiausiais mūsų pasąmonės sluoksniais, su sritimis, atsakingomis už kūrybiškumą, mokslinį, poetinį įkvėpimą, heroiškus poelgius. O žemutiniai pasąmonės sluoksniai susiję su instinktais, prievarta, baimėmis. Ir „viršžmogis“, ir „žvėris“ yra neatsiejamos mūsų dalys, tik pas vienus „viršžmogis“ dominuoja „žvėries“ atžvilgiu, o pas kitus atvirkščiai.

Atskleisiu vieną nedidelę paslaptį. Mūsų šeimininkai bijo, kad jų vergams sparčiai išsivystys aukščiausi pasąmonės sluoksniai, kadangi ši mūsų asmenybės dalis yra nekontroliuojama ir neprognozuojama. Šeimininkai visiškai teisingai nusprendė, kad gyvuliškos prievartos monstras, susijęs su dauginimosi instinktu ir seksu, yra kur kas mažiau pavojingas sistemai, negu aukščiausio lygio įkvėpimas ir kūrybiškumas.

Būtent dėl šios priežasties psichologijos mokslų aferistas Froidas pradėjo aktyviai skleisti savo teoriją. Froidui rūpėjo ne mokslas, jam rūpėjo pasąmonės „okultizmas“. Jį jaudino aukščiausių dvasinių jėgų nežabotas pasireiškimas. Tiksliau, tai neramino jo sponsorius.

Vartotojiškumas

Vartotojiškumas – tai toks ginklas iš šeimininkų arsenalo, kuris nušauna iškart kelis zuikius.

reklama

Vartojimą lemia asmens poreikis įsigyti vieną ar kitą daiktą. Tai galima iliustruoti paprastais pavyzdžiais. Jums suplyšo ar susinešiojo striukė, jūs einate į parduotuvę ir perkate naują. Tai – vartojimas. O štai jeigu einate pirkti striukės dėl to, kad tokios dabar madingos, puikiai tiks prie jūsų naujų batų ar apskritai dėl to, kad norisi nusipirkti kažką naujo (nežiūrint į tai, kad jau turite 5 striukes spintoje) – tai jau vartotojiškumas. Ir juo labiau, jeigu tą striukę perkate į kreditą. Kitaip sakant, vartotojiškumas – tai nesaikingas, natūraliais poreikiais nepagrįstas vartojimas.

Kodėl dabar viešpataujančiai sistemai tai taip svarbu? Pirmas dalykas – vartotojiškumas yra jos ekonominio modelio variklis, kadangi pastoviai kuria paklausą, kuri, savo ruožtu, stimuliuoja gamybos augimą, o elektoratą skatina imti naujus kreditus, be kurių dabartinė finansinė sistema sugrius. Antra – vartotojiškumas yra antidepresantas, kuris sumažina įtampą visuomenėje, o svarbiausia – nustato gyventojams leistinų tikslų ir troškimų spektrą. Trečia – ant vartotojiškumo, kaip ant bet kurio kito antidepresanto žmonės pasodinami kaip ant narkotiko, vadinasi, žmonėms atsiranda priklausomybė, jie tampa silpni ir lengvai valdomi. Ketvirta – vartotojiškumas, vėlgi, tegu ir mažesniu mastu, blokuoja mūsų aukščiausius dvasinius instinktus.

Mano tėvynė – visa žmonija

Nuo gyvūno žmogus skiriasi ne tik išsivysčiusiu intelektu, bet ir kultūra. Kas yra tauta ir tėvynė? Tai ne tik kraujo giminystė populiacijos viduje. Tai, visų pirma, žmones vienijanti ir auklėjanti bendra kultūra. Nacionalinės kultūros formavosi šimtmečiais, jos sugėrė į save protėvių išmintį ir sukūrė sveikas gyvybingas formas. Nacionalinė kultūra pakylėja žmogų, pakelia jo sąmonės lygį. Kai sunaikinama kultūra, žmogus sugyvulėja tiesiogine šio žodžio prasme.

Tabu kilnumui

Kilnumas pavojingas sistemai, kadangi formuoja neprognozuojamą ir nekontroliuojamą žmonių elgesį. Sistema bijo neaiškių motyvų, jai kur kas komfortiškiau, kai žmones motyvuoja pasipelnymo troškulys, aistros, priklausomybės, ydos ir kiti žemi instinktai. Juk, kaip jau aišku iš to, kas pasakyta aukščiau, žmogus, kurį motyvuoja godumas ir ydos, kur kas labiau prognozuojamas savo elgesyje ir, kaip pasekmė, lengviau pasiduoda manipuliacijoms.

Šeimos vertybių naikinimas

Šis punktas iš dalies susišaukia su „seksu ir prievarta“, tačiau turi ir savo specifiką. Šeimos vertybių naikinimas žlugdo nacionalines kultūras, atomizuoja visuomenę, stimuliuoja egoizmą ir individų gyvulišką elgesį.

Alkoholis ir tabakas

Moksliškai įrodyta, kad kenksminga bet kokia alkoholio dozė ir visų pirma – žmogaus smegenims. Alkoholis yra bene svarbiausia sistemos instrumentas sugyvulinant visuomenę. Tai pats pirmasis masinio naikinimo ginklas.

Jokie teroristas su savo bombomis nenužudė tiek žmonių, kiek tai daro legalizuotų narkotikų – alkoholio ir tabako – vartojimas. Šie narkotikai sunaikina vyruose pačią jų esmę – padaro kvailais, abejingais, minkštakūniais, nesugebančiais apginti nei savo žemės, nei šeimos ir netgi savęs pačių. Moterys, kurias gamta sukūrė kaip gyvybės šventoves, užteršia savo prigimtį lygiai su vyrais, nuodydamos ir pasmerkdamos ligoms savo vaikus. Augantys tokioje aplinkoje vaikai nebeturi pasirinkimo ir tampa priklausomi nuo mažens paprasčiausiai dėl to, kad nėra alternatyvos.

Reziumė

Įdomiausia, kad visos šios bėdos turi vieną universalų vaistą – reikia prisiminti, kad esi žmogus ir įsiklausyti į save. Pirma sąlyga, kad galėtum išgirsti savo tikrąjį AŠ – atsisakymas nuodyti savo protą ir kūną.

Antra sąlyga – nepaperkamumas. Nepardavinėkite savo idealų už žalius popiergalius, niekada nesielkite prieš sąžinę, netgi jei sąžinės balsas pasirodys jums neracionalus. Intelektas – svarbus instrumentas, tačiau labai daug ko pasaulyje neįmanoma paaiškinti vien tik sausa logika. Žmogus turi ne tik protą, bet ir išmintį, sąžinę, jausmus, intuiciją. Pas sveiką žmogų turi būti išsivystę visi šie komponentai.