Kodėl Vakarai niekada nebuvo civilizuoti

Sąvokos „civilizacija“ ir „civilizuotas“ tampriai siejasi, tačiau reiškia skirtingus fenomenus. „Civilizacijos“ suprantamos kaip stabilūs sociokultūriniai transregionalinio masto sukūrimai, ir šia prasme Vakarai (Vakarų Europa + JAV) — vieni iš penkių-šešių dabarties civilizacijų. O štai sąvoka „civilizuotas“ per porą naudojimosi ja šimtmečių iš esmės kito, nemažu atstumu atsiplėšus nuo giminingos sąvokos „civilizuotas“.

„Necivilizuota civilizacija“?

Vakarų civilizacijos atstovai privatizavo kategoriją „civilizuotas“ ir priešpastatė ją sąvokoms „atšiaurumas“ ir „barbariškumas“, klijuodami jas tiems, kurie nepriklauso Vakarams. Tačiau verta atidžiau pažvelgti, kurie civilizuotesni: Vakarai ar Rytai.

Taip, Vakarai ženkliai pasižymėjo technikos sferoje. Ir šiandien, kai žmonės braunasi į parduotuves ieškodami gadžetų su su programomis iš Silikono slėnio, eilinis miesčionis neabejoja, kad Vakarų civilizacija daug pranašesnė už visas kitas.

Tačiau techninis progresas — toli gražu ne viskas. Akivaizdu, jog civilizacija — visų pirma ypatinga kultūra, o ne ekonomikos išsivystymo lygis. Ir įvairios civilizacijos — vakarietiška, kinų konfucijiška, rusų pravoslavų, budų tibėtiška, induistiška, islamo arabų, šiitiška ir t.t. — charakterizuojamos tokiais pagrindiniais požymiais kaip kalba, religija, vertybės ir t.t., t.y. turinčiais sociokultūrines savybes.

Štai čia ir nevalia užmiršti, kad pretenduojantys savo civilizacija pirmauti Vakarai ne vieną šimtmetį pirmavo ne tik technologijomis, bet ir tais procesais, kuriuos niekaip negalima pavadinti „civilizuotais“.

Priminsiu, kad būtent Vakarų Europoje ir JAV buvo įvesta ir realizuota kolonizacija, kurios metu buvo masiškai naikinami „trečiųjų šalių“ senbuviai, kolonijose plėšikaujama, išvežant iš jų į metropoliją milijonus vergų.

reklama

Būtent Vakarai išrado inkviziciją, raganų medžioklę ir giljotiną, jie pirmieji pagamino ir praktikoje panaudojo cheminį ginklą (beje, prieš rusus) ir atominę bombą. Jie išrado fašizmą ir dujų kameras, organizavo koncentracijos stovyklas ir įvykdę Holokaustą.

„Civilizatorių“ nusikaltimų sąrašas didžiulis, ir vadinti Vakarus civilizuotais šiandien gali tik primityvios mąstysenos žmogus, gyvenantis tarp gadžetų ir prekybos centro.

Klaida kovoje dėl viešpatavimo

Tuo tarpu vakarietiškų ideologų niekada nedomino nusikalstamos euroamerikietiškų politikų veikos. JAV ir Europa pastaraisiais dviem šimtmečiais gyveno pakilimo stadijoje ir ryžtingai žengė link viešpatavimo pasaulyje, nekreipdamos dėmesio į išorinių ir vidaus (kairiųjų ir dešiniųjų) moralės sergėtojų kritiką. Po bet kurios nesėkmės: trockistų Rusijoje, Vietnamo, Irako, Libijos ir kitų projektų — vakarietiškiems elitams lengvai pavykdavo (ir dabar pavyksta) nekreipti dėmesį į kaltinimus ir iš naujo kopti į viešpatavimo pasaulyje aukštybes.

Šio kopimo kulminacija tapo valdomas Tarybų Sąjungos sugriovimas, paverčiant Rusijos Federaciją Vakarų pusiau kolonija. Atrodė: dar pora žingsniu, ir globalizacijos projektas pagal amerikiečių kurpalių bus sėkmingai realizuotas. Tačiau, deja, nutrūktgalviškai įsivėlusios į kovą su tarybine, o vėliau — su rusų „grėsme“, JAV nepastebėjo kaip kovą dėl viešpatavimo pasaulyje pralaimėjo Kinijai. Dar daugiau — nevaldoma šalimi tampa Indija, vis labiau nevaldomas tampa islamas.

Taigi: pralaimėjusi kovą dėl viešpatavimo pasaulyje Kinijai (apie tai pakalbėsime atskirai būsimuosiuose straipsniuose), JAV nutarė atsirevanšuoti puldamos Rusiją, kuri turi sienas su daugeliu mažų ir Vakarų manipuliuojamų šalių, o todėl — yra idealus taikinys.

Amerikiečių ideologai, t.y. žmonės, nurodantys, apie ką iš pačių aukščiausių tribūnų privalo kalbėti valstybės tarnautojai, tame tarpe ir veikiantys prezidentai, visada žinojo, kad JAV — uzurpatorės. Ir niekada vakarietiškiems politikams nebuvo keliamas uždavinys pritildyti euroamerikietiškų elitų rėkavimus, siekiant viešpatavimo pasaulyje. Uždavinys buvo vienas: užmaskuoti šį siekį, aprėdyti jį kuo švelnesniais („civilizuotais“) terminais ir formulėmis („laisvo pasaulio“ gynimas ir pan.), tokiu būdu įvairiais demagoginiais būdais legitimuoti savo teisę atsidurti politinėje ir kitokioje viršenybėje.

Teroristai = kovotojai su terorizmu?

XXI amžius, o tiksliau — interneto technologijų išsivystymas, sudarė sąlygas JAV monopolizuoti pasaulio informacinę erdvę: vakarietišką — visiškai, nevakarietišką — dalinai.

Pastaruoju metu buvo sunaikinti alternatyvūs informacijos šaltiniai: vargu ar kas iš žurnalistų nori sulaukti nužudymo arba Džuliano Assanžo likimo. Tie, kurių nepavyko sunaikinti (pvz., rusų žiniasklaida), apipilti melu arba pateko į marginalinį lauką. Visus informacinio lauko objektus seka NSA. Minia (masiškas naudotojas) taip patvarkyta, kad nepajėgia suvokti tekstų (t.y. dokumentų) ir prasmių, naudodamasi vien tik paveikslėliais.

reklama

Pats laikas pradėti gaminti ir transliuoti ekskliuzyvų turinį, kuris neturi nieko bendro nei su žurnalistika, nei su objektyvia informacija… Ir šiuolaikiškos (sisteminės) vakarietiškos žiniasklaidos turiniu tampa melas.

Štai kodėl vakarietiška žiniasklaida labai domisi teroristinėmis grupuotėmis (pvz., RF uždraustomis „Al-Kaida“ ir „Islamo valstybe“) ir štai kodėl pasauliui demonstruojami profesionaliai paruošti vaizdo įrašai apie islamo teroro baisumus.

Pagal šio produkto režisierių sumanymą, pasaulis turi apsiginti nuo barbarų „civilizuotų“ JAV pagalba, nesuvokdamas, jog ir teroristai, ir vakarietiški „kovotojai su terorizmu“ — vien tik skirtingi to paties globalinio valdymo subjekto demonstravimai.

Melas — Pax Americana pagrindas

Prievarta, leidžianti JAV elitui uzurpuoti pasaulio valdymą, ir melas, kurio pagalba Valstybės departamentas įteisina tai, kas jam nepatinka, tampa (jau tapo) svarbiausiomis prasmingomis Pax Americana charakteristikomis.

Melas „ypatingoje“ šalyje (o paskui — visoje Vakarų Europoje) tapo sistema. Kalbant vaizdžiai, JAV ir Briuselyje tapo norma demonstruoti baltus miltelius. Vakarų šalyse meluoja (arba klysta) jau ne atskiri personažai (kaip Kolinas Pauelas arba Barakas Obama). Šiandien didžiojoje amerikiečių-europiečių politikoje meluoja visi arba beveik visi.

Jie meluoja giliai įsitikinę ir dažnai — nuoširdžiai pasipiktinę elgesiu žmonių, nepriimančių amerikietišką „tiesą“. Taip, pavyzdžiui, elgiasi JAV atstovė ST Samanta Pauer. Meluoja, apeliuodami ne tik į tiesą, bet ir į dorovę. Antai buvęs NATO generalinis sekretorius Anders Rasmusenas savo ką tik išleistoje knygoje „Lyderiavimo valia — nepakeičiamas Amerikos vaidmuo globalinėje kovoje už laisvę“ pareiškė, kad „tik Amerikai būdinga moralinė didybė, siekiant sustabdyti pasaulio šliaužimą į chaosą“.

Vakarų žmogaus melas neturi genetinio lemtingumo. Tačiau jis visada buvo vienu svarbiausių Amerikos vertybių sisteminių reikalavimų, o šiandien tampa — kartu su prievarta — visos vakarietiškos politikos kertiniu akmeniu.

„Amerika teisi, jei ir nėra teisi“

Neseniai iš ST tribūnos nuskambėjusiuose ir rusofobija dvelkiančiuose Obamos pareiškimuose, jo pasisakymuose naujojo valstybės vadovo rinkiminės kampanijos metu, o taip pat požiūryje į spaudą pastebima naujovė, kuri nesiejama su išeinančio prezidento įsižeidimu ir netoliaregiškumu.

Ir tai yra JAV politinės sistemos ypatumas, skatinantis ne tik valstybės vadovą, bet ir kitus amerikiečių politikus vis dažniau kalbėti parodijų pačių atžvilgiu kalba.

Ypatumas tame, jog rusofobija amerikiečių politikams nėra savitikslis. Jos ūgtelėjimas — žinomo amerikiečių politinės sistemos transformavimo pasekmė po to, kai žlugo TSRS — supervalstybė, su kuria komunizmo nekenčiančios JAV stengėsi neperžengti pagarbos ribų.

Deja, per pastaruosius 25 metus JAV — šalis, buvusi realia laisvo pasaulio lyderė — virto valstybe, uzurpavusia teisę primesti savo valią visiems kitiems.

Šiandien JAV ne pasaulio lyderės (nors įrodyti savo lyderiavimą iš įvairių tribūnų bando Barakas Obama, sutikdamas pasišaipymus ir dažnai —tiesiog juoką), tačiau šeimininkės pagal save sukonstruotų Vakarų. Bet proamerikietiški Vakarai niekada (juolab, šiandien) nebuvo civilizuoti.

Vakarai — specifinė alterkrikščioniška subcivilizacija, savo interesus eksportuojanti tokiais iš žilos senovės atėjusiais būdais kaip prievarta, papirkimas ir melas.

Pagal amerikietišką valdžios formulę, kaklas valdo galvą, o uodega kraipo šunį. Tokiu būdu amerikiečių lyderius ir visas nacionalinės sistemos informacijas pradeda kraipyti visokie nei abejonių, nei analizės nepripažįstantys štampai.

„Amerika visada teisi, net jei nėra teisi“ — štai pagrindinė nuostata, kuria vadovaujamasi rikiuojant (štampuojant) dabartinės amerikiečių politikos prasmės elementus.